Gendrūta KLERIENĖ

„Antpečių“ tvirtinant Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybių studiją užteko. Tokį sprendimą rugsėjo 20 dieną priėmė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba. Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotame valdybos susirinkime Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vladas Damulevičius išsakė nemažai pastabų dėl rengtos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybių studijos ir kaštų naudos analizės bei abejojo, ar valdyba turėjo pakankamai įgaliojimų priimti finansinius sprendimus. Tačiau ŠRATC'o ir kitų valdybos narių teisininkų nuomone – įgaliojimai neviršyti. Teigiama, Šiaulių miesto savivaldybės pasipriešinimas galimybių studijai kilo ne dėl jos netobulumo, o dėl to, kad šį „biznelį“ norėta perduoti į privačias rankas. 

 

 

Nors buvo kalbama, kad Šiaulių miesto savivaldybė ŠRATC'o valdybos susirinkimą inicijavo dėl to, kad būtų atšauktas anksčiau duotas pritarimas projekto „Šiaulių regiono komunalinių tvarkymo sistemos plėtra“ galimybių studijai, tačiau pirmadienį posėdžiavusi valdyba pritarimo neatšaukė. Galimybių studija pateikta, priimta ir pinigų ateityje planuojamai buitinių atliekų tvarkymo sistemai turėtų duoti Europos Sąjungos fondai.

Tiesa, kaip ir visiems „europiniams“ projektams, 15 procentų projekto įgyvendinimo sumos (apie 6 milijonus litų) reikės rasti pačiam ŠRATC'ui. Būtent kofinansavimo lėšos ir tapo bene didžiausiu „kabliuku“. Prisidengdami tuo, kad neva ŠRATC'as tiek lėšų neturi ir įgyvendinant projektą nori nenori teks didinti rinkliavos už atliekas mokestį, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai prakalbo apie privatų investuotoją. 

 

ŠRATC'o atstovai valdybos nariams dar kartą paaiškino, kad kofinansuoti projektą turi pareiškėjas, šiuo atveju ŠRATC'as, o ne privatus investuotojas.  Kas nutiktų, jei atliekų tvarkymas būtų perduotas į privačias rankas, gilios vaizduotės nereikia – kainas nusistatytų privatininkai. O jie savęs skriausti tikrai nenorėtų. Todėl neabejotinai mokestis didėtų.  

 

Nors ŠRATC'o valdybos susitikime Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vladas Damulevičius neįvardijo to, kad valdybos pritarimą reikėtų atšaukti, tačiau išreiškė savo abejones, kad pritariant galimybių studijai valdyba galėjo viršyti savo įgaliojimus. Esą tokius sprendimus turi priimti dalininkai, o ne valdyba. Tačiau ŠRATC'o atstovai V. Damulevičiui perskaitė dokumentų „eilutes“, kurios skelbia, kad tokie sprendimai neperžengia valdybos kompetencijos ribų. 

Valdybos susirinkimas baigėsi ŠRATC'o atstovų pažadu priimti savivaldybių klausimus ir perduoti juos galimybių studijos rengėjams. Be to, pateiktus klausimus ir rengėjų atsakymus pažadėjo persiųsti visoms savivaldybėms. 

 

ŠRATC'o atstovai ir patys valdybos nariai pritaria, kad Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybių studija parengta skubotai ir turi nemažai trūkumų. Tačiau ŠRATC'as tiesiog neturėjo laiko rimtai ir pilnai parengtai galimybių studijai – norėdami gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų, galimybių studijos parengimui ŠRATC'as turėjo vos keletą mėnesių, nors paprastai tokios studijos rengiamos metus ar net dar ilgiau. 

„Kas būtų nutikę, jei nebūtume spėję pateikti paraiškos ir pretenduoti į skiriamą paramą? Jau 2011 metais reikėtų pradėti statyti antrąją sąvartyno sekciją, nes pirmoji jau beveik užpildyta. Antrosios sąvartyno sekcijos įrengimas nėra finansuojamas iš jokių paramos fondų, todėl ją reikės įrengti iš savų lėšų. Aplinkos ministerija planuoja jau nuo 2013 metų įvesti mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartynuose pašalintoms atliekoms, kuris galėtų būti nuo 75 litų atliekų tonai sąvartyne. Mokestis didėtų kasmet po 20 litų“, - galimas pasekmes, jei ŠRATC'as nebūtų pateikęs paraiškos europinėms lėšoms, vardija ŠRATC'o atstovai. Suskaičiuota, kad rinkliava vienam gyventojui jau 2013 metais galėtų būti 93 litai per metus, o 2015 – net 114 litų per metus. 

 

Pagal projektą „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, komunalinės atliekos Šiaulių regione turėtų būti tvarkomos mechaninio biologinio apdorojimo būdu, naudojant komunalinių atliekų rūšiavimo technologiją, užtikrinančią ne mažesnio kaip 100 tūkstančio tonų atliekų kiekio rūšiavimą per metus.