Seimui patvirtinus LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, manoma, turėtų būti apribotas aplinką teršiančių objektų atsiradimas. Įdomus faktas, kad vienas ryškiausių pavyzdžių, kuriuos išskiria parlamentarai, yra Lietuvos bendrovė „Senovė“, susijusi su pavojingų atliekų deginimo pažeidimais tiek Vilniuje, tiek ir Šiauliuose.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Algimantas BALTRUŠAITIS

Stambūs oro taršos objektai
Priimtame įstatyme numatyta visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gauti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais. Plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių. Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia bet kuriai bendrovei statyti objektus, kuriuose kaip kuras būtų naudojamos komunalinės atliekos, rašoma Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime.
Vien tik šiuo metu veikiančiai Klaipėdos atliekų deginimo gamyklai Klaipėdos regione susikaupiančių šiukšlių yra per mažai. O Vilniuje, netoliese stambių oro taršos objektų – dviejų termofikacinių elektrinių, – jau planuojama statyti dar du panašaus profilio objektus: Vilniaus kogeneracinę jėgainę ir komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Jų planuojamai galiai užtikrinti reikės apie 410 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus, tai dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto skaičiavimu, 2 arba 3 atliekų deginimo gamyklos gali pilnai aptarnauti Lietuvą, todėl reikalinga užtikrinti minėtų ar panašių objektų, kuriuose energijai gauti kaip kuras bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis.

Imituojamas atliekų rūšiavimas
Gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų itin brangių sorbentų. Šiandien Lietuvoje aplinkos teršėjų veiklos nedrausmina galiojantys teisės aktai, mano pranešimą išplatinęs parlamentaras Algis Strelčiūnas.
Ryškus pavyzdys, kurį nurodo parlamentaras, – medicininių atliekų deginimo bendrovė „Senovė“. Šioje įmonėje medicininės ir pavojingosios atliekos buvo deginamos be reikiamų filtrų, sumažinta degimo temperatūra, o kontroliniai kompiuteriai buvo sugadinti taip, kad visuomet fiksuotų, jog taršos nėra. Šiuos faktus nustatė ir paskelbė šią įmonę įrengę užsienio specialistai.
Nepaisant to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas net trejus metus deramai nereagavo į gyventojų bendruomenių protestus. Akivaizdu, kad verslininkams nerūpi taršos poveikis miesto aplinkai. Netolimoje ateityje panašaus likimo gali sulaukti visi didesni Lietuvos miestai, tikina parlamentaras.

Pažeidimai kartojasi?
UAB „Senovė“ yra siejama ir su Šiaulių rajone pastatytu, tačiau jau keletą metų niekaip normaliai dirbti negalinčiu pavojingų atliekų deginimo įrenginiu. Šį įrenginį UAB „Toksika“ filiale pastatė jungtinis italų bendrovės „Hafner srl“ ir UAB „Senovė“ konsorciumas. Įtariama, kad Europos Sąjungos pinigais finansuojamos statybos vyko neskaidriai – įtarimai dėl galimų finansinių nusikaltimų yra pareikšti penkiems asmenims, tyrimas vyksta iki šiol.
Pripažįstama, kad Šiaulių rajone pastatytas pavojingų atliekų deginimo įrenginys neatitinka pirkimo sąlygų, todėl to negali normaliai veikti. Prieš keletą metų ir dabar vykusių bandymų metu užfiksuoti didesni nei leidžia aplinkosauginiai reikalavimai, įvairių teršalų išmetimai. Įtariant galimus korupcijos atvejus ir rangovo protegavimą, medžiaga buvo perduota tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) Šiaulių skyriui. Jeigu būtų nustatyta, kad įrenginys yra netinkamas, nuostolius turėtų padengti rangovas. Tačiau už statybas atsakingos valdžios institucijos į įrenginio neatitikimą žiūri pro pirštus ir ragina priimti įrenginį tokį, koks buvo pastatytas. Tokiu atveju atsiradusius nuostolius galimai turėtų padengti mokesčių mokėtojai.