Šiaulių mieste mažėja gyventojų, jaunimas nemato perspektyvų ir bėga į sostinę ar emigruoja iš Lietuvos. Ar Šiauliai tampa provincija?
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiauliai balansuoja ant ribos – gyventojų skaičius mažėja, tad jeigu taip bus ir ateityje, miestas neteks didmiesčio statuso. Jaunimas čia taip pat neranda perspektyvų, tad dažnai keliasi į sostinę arba emigruoja visai iš Lietuvos. Tad kas yra Šiauliai – tik gūdi provincija, ar vis dėlto Šiaurės Lietuvos sostinė?
Miestas blaškosi
Šiaulių dailės galerijos specialistas, aktyvus medijų menininkas ir edukacinių projektų kūrėjas Andrius Grigalaitis dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtina, kad į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo. Yra tam tikrų sričių, kuriose Šiauliai stipriai atsilieka, kitose srityse rodo pakankamai aukštus rezultatus. Tačiau menininkas pripažįsta, kad Šiauliai blaškosi ir neturi aiškios strategijos.
„Jeigu verslas vadovautųsi tokia strategija, kokia yra valdomi Šiauliai, tai ilgai netemptų. Bet čia turi aktyviau reikštis jaunimas, nes jam ateityje reikės čia gyventi. Jeigu jaunimas aktyviau reikštų savo nuomonę, veiktų kartu, vieningai, tai ir miesto valdžia būtų priversta atsižvelgti“, - mano A. Grigalaitis.
Lėšų trūks visuomet
Pasak A. Grigalaičio, lengviausia yra kaltinti lėšų stygių ir tai, kokia situacija yra dabar, bet vertėtų ieškoti išeities iš susidariusios padėties. „Pakankamo finansavimo niekada nebus, reikiamo pinigų kiekio nebus. Tačiau miesto kultūros įstaigos turi patalpas, nemažus plotus, kuriuose galėtų veikti aktyvus jaunimas“, - mano A. Grigalaitis.
Ir čia pat pateikia pavyzdį – Kultūros centras. „Galima būtų ginčytis, ar reikia Menų inkubatoriaus, kuriame jaunieji menininkai kurtų. Miestas turi Kultūros centrą, kurio patalpose jaunieji menininkai galėtų kurti. Jeigu jiems čia nereikėtų mokėti didelės nuomos už studiją, galbūt jaunimas nebėgtų iš miesto ir liktų čia“, - teigia A. Grigalaitis.
Prioritetų klausimas
Pašnekovas įsitikinęs, kad miesto vadovai ir kultūros formuotojai turėtų nusistatyti prioritetus, kas miestui, Šiauliams yra svarbiau – ar išasfaltuotos gatvės, fabrikai, ar tuo pačiu pritraukti į miestą turistų, kurie duotų grįžtamąją naudą. „Nevažiuos turistai čia pasižiūrėti išasfaltuotų gatvių ar fabrikų“, - mano A. Grigalaitis.
Šiauliai garsėja kaip daugiausia parduotuvių ir prekybos centrų, tenkančių gyventojams, miestu visoje šalyje. Bet A. Grigalaitis nėra skeptiškas. „Gyvename tokioje epochoje, vartotojiškumo epochoje, kur žmonės renkasi prekybos centrus. Jiems ten saugiau ir šilčiau vaikščioti nei miesto centre. Bet ir bulvaro verslininkai turėtų sukurti savo nišą. Kad turi savo parduotuvę miesto bulvare, dar nereiškia, kad pas tave visi turi eiti“, - mano pašnekovas.
Sostinės trauka
Tačiau į Šiaulius kaip į provinciją žiūri ir sostinės valdininkija bei gyventojai. Šiaulių universitetas tiek atvirai, tiek kuluaruose sulaukia negatyvios kritikos, pozityvumu nespinduliuoja ir požiūris į Šiaulių kitas įstaigas ar patį miestą kaip tokį. A. Grigalaitis mano, kad daug ką nulemia ir tai, kad beveik visos nacionalinės meno įstaigos yra sukoncentruotos sostinėje.
„Tokia jau miesto specifika, pagrindinės kultūros įstaigos yra sostinėje – Nacionalinė meno galerija, teatrai ir kiti. Į ten vykstančius renginius eina tų pačių įstaigų darbuotojai, vyksta tam tikra migracija, todėl atrodo, kad ten vykstančius renginius lanko daugiau žmonių nei čia“, - mano A. Grigalaitis.
Stiprūs kultūrininkais ir idėjomis
Profesorius, šiaulietis Gediminas Merkys kiek anksčiau vykusiame seminare susirinkusiems ne kartą pakartojo – Šiauliai nėra blogiausias miestas, stiprus kultūros žmonėmis, tačiau stokojantis ryškaus lyderio. „Šiauliuose nėra blogai, Kaune, kur aš dirbu, vyrauja chaosas. Šiauliuose nuopolio nėra, tik reikia regioninio lyderio. Potencialo yra, bet trūksta susitelkimo“, - mano G. Merkys. Pasak jo, savivaldybės regione turėtų susitarti, dirbti, pakilti virš partinių interesų.
G. Merkio nuomone, Šiauliai yra stiprūs kultūros žmonėmis ir idėjomis. „Buvau jūsų miesto jubiliejaus baigiamajame renginyje – Šiaulių atlikėjai programoje keliais laipteliais aukštesni, bet dauguma nematomi. Neišnaudojamos galimybės. Štai gūdžiu sovietmečiu Vilius Puronas ir kiti brodvėjų padarė. Iš pradžių kilo sujudimas, priekaištai iš Maskvos, bet vėliau pasipylė apdovanojimai“, - atkreipė dėmesį profesorius.
