Pagal apmokestinimo planą, Kultūros centro kolektyvų nariai, išskyrus pensinio amžiaus ir socialiai remtinus asmenis, kas mėnesį turėtų mokėti nuo 5 iki 10 litų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jau antrą kartą į miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę neįrašytas klausimas dėl Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų narių apmokestinimo. Rugpjūtį posėdžiui neteikti šio klausimo nusprendė seniūnų sueiga, lapkritį  - Tarybos komitetai, sulaukę kai kurių mėgėjų meno kolektyvų vadovų pareiškimo, kad dėl apmokestinimo sunyks kolektyvai.
Ir sprendimo projektą apmokestinti meno mėgėjus parengusieji, ir tokiam sprendimui prieštaraujantys turi argumentų savo pozicijai apginti.  

Kad būtų vienodos sąlygos
Sprendimo apmokestinti Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų narius esmė tokia: visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus ir pensinio amžiaus asmenis, kas mėnesį privalėtų mokėti po 5-10 litų. Šie pinigai būtų naudojami tų pačių kolektyvų veiklai plėtoti.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Patricijos Poderytės, tokį sprendimo projektą parengti nuspręsta po aptarimo Savivaldybės administracijoje, kad visiems mėgėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos.
„Jei būreliai, kolektyvai Moksleivių namuose, Dailės ir muzikos mokyklose mokami, tai simboliškai turėtų būtų mokami ir Kultūros centre, - aiškina P. Poderytė. - Būtų teisinga sulyginti moksleiviams teikiamų paslaugų įkainius“.

Nustos lankyti kolektyvus
Tačiau Kultūros centro kolektyvų vadovų šis teisingumo argumentas neįtikino - jie pasirašė peticiją komitetams, kad taip bus sužlugdyta kultūra.
Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus palaiko vadovus: „Mūsų kolektyvų vadovai piestu stojo prieš šitą mokestį motyvuodami tuo, kad žmonės, kurie lanko kolektyvus, nėra pasiturintys. O kai kurie kolektyvai yra, sakykime, studentiški – choras „Atžalynas“, mišrus vokalinis ansamblis „Dermė“. Iš kur jiems paimti tuos dešimt litų? Žmonės tiesiog nustos lankyti ansamblius“.
Kiek žmonių, lankančių mėgėjų meno kolektyvus, turėtų mokėti po tuos 5-10 litų, V. Stonkus  konkrečiai atsakyti negalėjo – tik, kad iš viso Kultūros centre šoka, dainuoja, vaidina apie šešis šimtus asmenų.
Kartu Kultūros centro direktorius pripažino, kad paslaugas reikėtų apmokestinti.
„Kažkada patys tai padarysime - paskaičiuosime tuos paslaugų įkainius, - sako V. Stonkus. - Tačiau tai turi būti padaryta ne valdininkų, o paties Kultūros centro iniciatyva“.

Nei vaikų, nei kolektyvų nesumažėjo
Pagrindinis Kultūros centro direktoriaus ir kolektyvų vadovų argumentas yra tas, kad kolektyvų nariai nepajėgs susimokėti už paslaugas ir nustos lankyti ansamblius.
Tačiau Šiaulių moksleivių namų direktorė Virginija Daugėlienė, kurios vadovaujamoje įstaigoje būrelių, ansamblių paslaugos jau daug metų yra mokamos, yra kitos nuomonės.
„Iš kolektyvų vaikai neišbėgiojo, nes mokėti iš pradžių reikėjo nedaug – nuo 6 iki 10 litų, dabar jau nuo 10 iki 17 litų, - sako V. Daugėlienė. - Šiandien mūsų būrelius lanko 890 vaikų – daugiau nei ankstesniais metais, kai lankydavo apie 800. Ir kolektyvų skaičius nesumažėjo, todėl visi vadovai turi valandų ir vaikų pakankamai“.
Kadangi iš 890 Moksleivių namus lankančių mokinių tik apie trisdešimt yra atleista nuo mokesčių, tai surinktų pinigų pakanka ugdymo reikmėms.

Panevėžyje paslaugos jau mokamos
Tačiau gali būti, kad Kultūros centro specifika yra kitokia nei Moksleivių namų, kur tėvai iš paskutiniųjų pasiryžę investuoti į savo vaikų meninius sugebėjimus.
Todėl verta pasidomėti, kokia padėtis yra Panevėžyje, kur jau dveji metai Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų paslaugos yra apmokestintos.
Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pasakoja, kad ir čia dėl apmokestinimo būta diskusijų, tačiau nuspręsta, kad tai teisinga. Nes jei visuose popamokinės veiklos centruose, Dailės ir muzikos mokyklose, Moksleivių namuose paslaugos yra apmokestintos, tai turi būti mokamos ir Kultūros centre - turi būti bendra miesto sistema.
„Buvo ir kita priežastis, - pasakoja L. Krasauskienė. - Sakykim, užsakydavome dešimt autobusų į Dainų šventę važiuoti pagal sąrašus, o kai kolektyvai susirinkdavo, paaiškėdavo, kad jie sutelpa į septynis autobusus. Dabar, kai šios paslaugos yra mokamos, puikiai matome, kiek realiai yra kolektyvuose narių. Tiesiog tie penki litai yra drausmės mokestis ir nors buvo gąsdinama, kad mėgėjai išsilakstys, yra tiek pat, kiek ir prieš dvejus metus buvo“.
Be to, Panevėžio miesto kultūros ir meno skyriaus vedėja teigia, kad apmokestinus kolektyvų narius išsisprendė dar vienas svarbus dalykas – rinkliavų.
„Renka tuos pinigus ir visi žino tai, nors vadovas gauna atlygį už darbą su kolektyvu ir jokių papildomų lėšų neturėtų būti renkama, - sako L. Krasauskienė. - Kitur juokingai atrodytų tos rinkliavos, o šitoje terpėje tai yra tapę norma, tradicija“.

Moksleivių namų mėnesinis kainoraštis
ankstyvojo muzikinio, choreografijos ugdymo programa – 13 Lt
pradinio, pagrindinio muzikinio, choreografijos ugdymo programa – 13 Lt
kryptingo muzikinio, choreografijos ugdymo programa – 17 Lt
pradinio, pagrindinio teatrinio ugdymo programa – 11 Lt
kryptingo teatrinio ugdymo programa – 15 Lt
dailės ir technologijų ugdymo programa – 13 Lt
vaikų saviraiškos ugdymo programa – 10 Lt
jaunimo saviraiškos ugdymo programa – 12 Lt
kryptinga kompetencijų ugdymo programa – 10 Lt

1-osios muzikos mokyklos mėnesinis kainoraštis
vaikams,kurie mokosi pagal ankstyvojo muzikinio ugdymo programą be individualių pamokų – 28 Lt
vaikams, kurie mokosi pagal ankstyvojo muzikinio ugdymo programą ir turi 1 individualią pamoką – 44 Lt
fortepijono ir chorinio dainavimo specialybių mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio arba pagrindinio muzikinio ugdymo programas – 50 Lt
visų kitų specialybių mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio arba pagrindinio muzikinio ugdymo programas – 55 Lt
mokiniams, kurie mokosi pagal kryptingo muzikinio ugdymo programą (lanko tik meninį kolektyvą: orkestrą, ansamblį ar chorą) – 28 Lt

Dailės mokyklos mėnesinis kainoraštis
pradinio dailės ugdymo programa - 32 Lt
pagrindinio dailės mokymo programa - 33 Lt
kryptingo dailės ugdymo programa - 23 Lt

Prieš kelerius metus Moksleivių namuose apmokestinus visas paslaugas čia užsiėmimus lankančių vaikų skaičius nesumažėjo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus neatmeta galimybės kada nors apmokestinti centre veikiančių kolektyvų paslaugas, tačiau sako, kad tai turėtų padaryti ne valdininkai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

„Būtų teisinga sulyginti moksleiviams teikiamų paslaugų įkainius“, - teigia Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė. Vadimo SIMUTKINO nuotr.