Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika Šiauliuose pradėjo savo artistinę karjerą dar būdamas aštuonerių.

 

 

 

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Kodėl, už ką myli Šiaulius, paklausėme kelių žymių šiauliečių – 2011 metų kandidatų į Šiaulių miesto garbės piliečius. Juk pagal naująją tvarką jie parašė sutikimus kandidatuoti – vadinasi, taip  viešai pareiškė, kad myli šį miestą.

Penkių žymiųjų šiauliečių atsakymai – kuo įvairiausi, deja, šeštasis kandidatas į Garbės piliečius Jonas Samalionis jau išėjęs Anapilin.

„Myliu Šiaulius, nes čia visada buvo ir yra mano namai. Myliu, kad čia ramu, kad čia man gera gyventi. Tai mano vieninteliai namai – čia po varžybų visoje Europoje aš visada grįžtu su dideliu džiaugsmu, čia geriausiai pailsiu, geriausiai pasiruošiu kitoms varžyboms. Čia, Šiauliuose, mano vaikai lanko mokyklą, čia gyvena mano šeima“, -  sako Viktorija Čmilytė, gimusi 1983 metais Šiauliuose, – Lietuvos šachmatininkė, moterų didmeistrė, 2011 metų Europos moterų šachmatų čempionato nugalėtoja.

Mokėsi Šiaulių Didždvario gimnazijoje, 2001 metais studijavo anglų filologiją Šiaulių universitete, 2002–2007 metais - Rygos universitete. Jos sūnūs Dmitrijus ir Aleksandras – Centro pradinės mokyklos mokiniai.

1996 metais apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2006 metais - Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“.

„Myliu, nes gyvenu Šiauliuose. Ir privalau gyventi šio miesto dvasia ir rūpintis jais, kiek sugebu ir kiek pajėgiu... Jaučiuosi apskritai skolingas Lietuvai, savo tautai, Šiauliams po dvidešimties metų tremties čia sugrįžęs. Gaila tik, kad daug ko čia nepavyko padaryti, kad dar daug svajonių nepavyko įgyvendinti“, - kalba Česlovas Dirkė, gimęs 1931 metais, – politinis tremtinys, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.

Vienas iš Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos įkūrėjų, šios sąjungos Šiaulių skyriaus buvęs pirmininkas, 2003–2004 metais Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus pirmininkas.

Jo dėka įamžintas Generolo Vėtros atminimas, Lietuvoje ir Šiauliuose pradėti rengti patriotiniai jaunosios kartos sąskrydžiai, organizuoti tremtinių chorai, vykdoma šviečiamoji veikla.

Apdovanotas pirmojo laipsnio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žyminiu „Už nuopelnus Lietuvai“, įvairiais padėkų raštais.

„Už tai myliu, kad tai mano miestas, už tai, kad jis mane užaugino, išmokė, kad jame aš radau savo vietą, kad man gera čia dirbti, kad aš esu čia reikalinga. Už tai, kad tai miestas, kuriame mano mama rado darbą ir namus, kai to reikėjo. Dėkinga esu Šiauliams, kad čia galėjau įgyvendinti visus savo kūrybinius sumanymus ir kad mane supa nuostabūs žmonės – tiek kaimynai, tiek miestiečiai, tiek bendradarbiai. Čia, mano mieste, man yra jauku ir gera“, - prisipažįsta Marytė Markevičienė, gimusi 1955 metais Alytaus rajono Punios kaime, - muzikos pedagogė.

Ji mokėsi Šiaulių 2-ojoje vidurinėje, vėliau - aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1979 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, o nuo 1978-ųjų dirba Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijoje akordeono specialybės mokytoja eksperte, skyriaus vedėja.

Taip ji yra įvairių metodinių grupių pirmininkė, konservatorijos orkestro vadovė, Lietuvos akordeoninkų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, dainų švenčių ir festivalių organizatorė ir dalyvė, dešimtmetį Šiauliuose organizuoja tarptautinį akordeono muzikos festivalį „Linksmasis akordeonas“.

Yra parengusi per dvidešimt tarptautinių akordeono muzikos konkursų laureatų, šešis Karalienės Mortos premijos laureatus.

Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, įvairiomis padėkomis, Šiaulių miesto kultūros ir meno premija, tapusi 2010 metų šiauliete.

„Pirmiausia myliu dėl to, kad Šiauliuose esu gimęs. Juk čia ir savo artistinę karjerą pradėjau – būdamas aštuonerių vaidinau Nykštuką Dramos teatre, spektaklyje „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“. Esu dažnai Šiauliuose ir būdamas studentas dainavęs, ir vėliau – praktiškai kasmet šiauliečiams dainuoti atvažiuoju. Be to, patys ryškiausi mano prisiminimai susiję su Šiauliais: kaip dar prieš karą Vilniaus gatvės bruką vandeniu apipurškia speciali mašina, o mes, penkiamečiai vyrukai, kelnes pasiraitoję, stengiamės palįsti po ta srove. Paskui į bažnyčią žingsniuodavo pulkas, jo priekyje – orkestras. Prisimenu Šventojo Jurgio bažnyčią prie geležinkelio stoties, kur karo metais gavau Sutvirtinimo sakramentą... O kaip kitaip – aš juk esu šiaulietis. Taip ir mano pase užrašyta“, - sako Virgilijus Kęstutis Noreika, gimęs 1935 metais Šiauliuose, – Lietuvos operos solistas.

1945 metais su tėvais jis persikėlė į Vilnių – ten studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje – solinį dainavimą Kipro Petrausko klasėje. 1957–1975 metais V. K. Noreika - Operos ir baleto teatras solistas, 1965–1966-aisiais pirmasis iš pokario Lietuvos stažavo Milano teatre „La Scala“. 1975–1991 metais - Operos ir baleto teatro direktorius, meno vadovas. Nuo 1976-ųjų dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius, dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela), buvo teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogas, nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus.

Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenų. Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, atlieka ir solinius koncertus, kurių yra surengęs daugiau kaip 700.

Liaudies artistas, apdovanotas LTSR valstybine premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžiumi, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos „Baltosios žvaigždės“ II laipsnio ordinu, Nacionaline Kultūros pažangos premija, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „Už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“. Estijos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras. Nuo 1991 metų - Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės pilietis.

Dailės pedagogas Jonas Samalionis, gimęs 1928 metais Radviliškio rajone, Pašušvyje, miręs 2011 Šiauliuose, savo meilę Šiauliams išreiškė darbais: įkūrė miesto dailės mokyklą ir buvo ilgametis jos direktorius.

1974 metais J. Samalionis baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirbo piešimo mokytoju Raseinių, Gudžiūnų vidurinėse mokyklose, Dotnuvos mokykloje-internate, nuo 1963 metų - Šiaulių 4-oje vidurinėje mokykloje. 1967-aisiais paskiriamas Šiaulių vaikų dailės mokyklos direktoriumi. Jo dėka mokykloje buvo įrengti patogūs ofortiniai presai, keramikos degimo krosnis, puikiai įruošti tapybos, piešimo, skulptūros kabinetai. Daug metų buvo Šiaulių miesto dainų švenčių vyriausiuoju dailininku. Pedagoginio darbo stažas - 51 metai. Lietuvos nusipelnęs mokytojas.

„Myliu Šiaulius už gerus žmones – ir dirbančius ligoninėje, ir tuos, su kuriais susiduriu kitur. Juk čia buvo mano pirmoji darbovietė - Gimdymo namai, kur tūkstančius mažųjų šiauliečių priėmiau. Dideli sentimentai šiam miestui“, - sako Petras Simavičius, gimęs 1948 metais Telšių rajone, Burbiškių kaime, – gydytojas, Lietuvos, Šiaulių rajono ir miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

Baigė jis Kauno medicinos institutą. Nuo 1990-ųjų dirbo Kuršėnų ligoninės vyriausiuoju gydytoju, nuo 1995 metų dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniu direktoriumi.

P. Simavičiaus sugebėjimo bendram darbui ir tikslui mobilizuoti komandą dėka Šiaulių ligoninėje įgyvendinta daug kardinalių pakeitimų, darbo organizavimo pertvarkymų, nuolat siekiama racionaliai naudoti lėšas, suremontuoti atskiras ligoninės klinikas bei skyrius, įsigyta įrangos ir pradėti taikyti šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai.

Dabar respublikinėje Šiaulių ligoninėje veikiančios specializuotos operacinės atitinka pasaulinius standartus, pradėta taikyti branduolio magnetinio rezonanso diagnostika, čia vykdoma skubios konsultacinės ir specializuotos sveikatos priežiūros pagalbos užtikrinimo programa, įgyvendintas Moters ir vaiko klinikos projektas. Šiuo metu Šiaulių ligoninės stacionare per metus gydoma apie 50 tūkstančių ligonių, o konsultuojama per metus iki 400 tūkstančių pacientų.

P. Simavičiui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas, jis apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu, yra pelnęs „Metų vadovo“ nominaciją už nuopelnus sveikatai.

Jis – taip pat Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narys, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos viceprezidentas, Šiaulių kolegijos Steigiamosios tarybos pirmininkas.

 

Tarptautinė šachmatų didmeistrei Viktorijai Čmilytei – Šiauliuose yra vieninteliai jos namai.

 

Miesto politinis ir visuomenės veikėjas Česlovas Dirkė sako besijaučiantis Šiauliams skolingas.

 

Muzikos pedagogė Marytė Markevičienė myli Šiaulius, nes čia nuostabūs žmonės gyvena.

 

Pedagogas, Šiaulių dailės mokyklos įkūrėjas, ilgametis šios mokyklos direktorius Jonas Samalionis  savo meilę Šiauliams įrodė darbais.

 

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius priėmė ne vieną tūkstantį mažųjų šiauliečių.

Redakcijos archyvo nuotr.