
Nauja tvarka sudarys galimybę taupyti antstolių bei skolininkų lėšas ir išvengti situacijų, kai skolininkai tam tikrą laiką būna netekę galimybių tenkinti būtiniausius poreikius, kol antstoliai grąžins lėšas, iš kurių išieškojimas nebuvo galimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Antstolių įstatyme yra numatyta galimybė antstoliams gauti informaciją, reikalingą sprendimams (t. y. skolų išieškojimui) įvykdyti. Tačiau iki šiol nebuvo sukurta tinkama informacinė sistema, leidžianti nustatyti į asmens sąskaitą pervestų pinigų kilmę.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisos, kurios leis antstoliams patikrinti skolininkų pajamų šaltinius.
Pataisos palengvins procesą
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją ir paklausė, kodėl CPK pataisos nebuvo priimtos iki šiol.
Sulaukta atsakymo, kad remiantis Civilinio proceso kodeksu antstoliai negalėjo atlikti išieškojimų iš įvairių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų, mokamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Kadangi vienos išmokos mokamos iš valstybės, o kitos iš savivaldybių biudžetų, antstoliams buvo sudėtinga nustatyti šių pinigų kilmę.
Tuo tarpu dabar yra tobulinama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurta Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS), kurios atnaujintais duomenimis ateityje galės naudotis visi antstoliai. Būtent šioje informacinėje sistemoje antstoliai matys duomenis, kam, kokia išmoka ir į kokią sąskaitą yra pervesta.
Įsigaliojus šioms pataisoms, skolų išieškojimas taps paprastesnis, antstoliai patirs mažiau išlaidų, kurias turėdavo padengti skolininkai.
Sureagavo į Seimo kontrolieriaus tyrimą
CPK pataisos buvo inicijuotos, kai LR Seimo kontrolierių įstaiga ištyrė vienos pareiškėjos skundą. Moteris skundėsi, kad antstoliai, neišsiaiškinę pajamų šaltinio, nurašo į jos sąskaitą įplaukusias pinigines lėšas.
LR Seimo kontrolierių įstaigos vyriausiasis specialistas (komunikacijai) Vytautas Valentinavičius pakomentavo situaciją. Jis paaiškino, kad Civilinio proceso kodeksas numato, kad skolininkas turi aktyviai dalyvauti vykdymo (skolos išieškojimo) procese. Konkrečiu atveju pareiškėja buvo skolinga keletui asmenų, jos atžvilgiu buvo išduoti keletas vykdomųjų dokumentų.
„Vykdydami savo pareigas antstoliai (jų buvo daugiau nei vienas) vykdymo veiksmus nukreipė į lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas (pavyzdžiui, pašalpas). Tačiau tai įvyko ne dėl antstolių kaltės, tačiau dėl teisinio reguliavimo stokos“, – išskyrė V. Valentinavičius.
Teisės aktuose nebuvo numatytos antstolių pareigos tarpusavyje keistis informacija apie vykdymo veiksmus, antstoliai taip pat neturėjo informacijos apie pajamų, įtrauktų į skolininkų sąskaitas, pobūdį, todėl visą informaciją antstoliams turėjo suteikti pats skolininkas.
Apsaugos tiek skolininkus, tiek antstolius
Specialisto teigimu, CPK pataisos pirmiausia apsaugos skolininkus, kad jie neliktų apskritai be pinigų, kai antstoliai užšaldydavo lėšas, kurios buvo būtinos užtikrinti skolininko būtiniausius poreikius.
Sukurta antstolių tarpusavio (susižinojimo) informacinė sistema leis antstoliams patikrinti ne tik pajamų pobūdį, tačiau ir matyti kitų antstolių atliekamus veiksmus (nes dažnai skolininkai būna skolingi keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, o skolos išieškojimą atlieka skirtingi antstoliai).
„CPK pataisos apsaugos skolininkus, kad nebūtų išieškoma skola iš lėšų, kurios būtinos jų būtiniausios reikmėms, o antstoliams bus taupomos darbo sąnaudos bei lėšos, bus išvengiama nesusipratimų“, – pabrėžė V. Valentinavičius.



