Zita KATKIENĖ

Birželio 1-oji - Vaikų gynimo diena, Kristinos ir Andrejaus Voitkevič šeimai nebuvo šventiška. Atvirkščiai - tą dieną medikai patvirtino tėvų įtarimą, kad jų dvejų metukų tada dar neturėjusi dukrytė visiškai negirdi. Šeimai teko ne tik susitaikyti su skaudžia realybe. Per trumpą laiką teko išgyventi labai daug - tėvai padarė viską, kad dukrytė laiku sulauktų pagalbos. Agnetei jau atlikta kochlearinė implantacija, suteikianti galimybę girdėti net kurčiajam. Tačiau mūsų valstybė neprisiima visos finansinės naštos - dalį 100 000 litų kainuojančio kochlearinio implanto sumos tenka sumokėti šeimai. „Labai sunku prašyti”, - sako trisdešimtmetė moteris, susitaikiusi su nelengva lemties našta ir pasiryžusi padaryti viską, kad dukrelė gyventų visavertį gyvenimą.

 

Antrojo vaiko gimimas buvo didelis džiaugsmas. Pirmagimis sūnus Rokas jau buvo penkerių, tad dukters gimimas - dvigubas džiaugsmas. Gimdymas, pamena Kristina Voitkevič, buvo be komplikacijų, mergytė sveika, mama - taip pat.  

 

Augo Agnetė vis pasirguliuodama - ne kartą teko gydyti ir antibiotikais. Tačiau didesnio rūpesčio tai nesukėlė - sirguliavo, kaip ir dauguma vaikų. Mergytė augo judri. „Gal net ir pernelyg judri”, - šypsosi mama, prisiminusi nuolatinį triukšmą, kurio nestinga, kai Agnetė yra šalia. 

 

Bemaž dvejų metukų ir darželį pradėjo lankyti. Mamai kartais kildavo nerimas: „O kur jos vaiko tariamas „ma-ma, te-te”? Juk šiuos skiemenis vaikas sako jau iki metukų, o Agnetė šių garsų netaria. Ji tik šūkalioja daugybę beprasmių skiemenų, todėl ir aplinkiniams atrodo, kad tuoj tuoj prakalbės. 

 

Nerimas dar labiau sustiprėjo, kai Kristina Voitkevič, kaip ir dauguma mamų, atėjusi į lopšelį-darželį, nelaukdama, kol ją pamatys dukrytė, atsistojusi tarpduryje sako ne labas, bet „ku-kū”. Visi vaikai išgirsta savo mamos balsą ir atskuba pasitikti. O jos Agnetė - neišgirsta, nereaguoja į mamos kukavimą.

„Aš paprašiau auklėtojų pastebėti Agnetę, nes pačiai labai sunku pripažinti šią mintį”, - pasakoja moteris. Auklėtojai taip pat kilo įtarimų, kad Agnetės klausa silpnesnė nei kitų. Moteris nusprendė kreiptis į šeimos gydytoją. Medikė paaiškino, jog vaikas tik maivosi, kad yra išlepinta, kad nereikia čia išsigalvoti. 

 

„Manęs tai nenuramino, kasdien įsitikindavau, kad vaikas nereaguoja į garsą”, - pasakoja Kristina. Trečią kartą į gydytojos kabinetą atėjusi moteris jau buvo neperkalbama. „Aš verkiau ir prašiau siuntimo tyrimui”, - pasakoja moteris sunkiai sutvardydama ašaras, nes tie išgyvenimai sunkiai pasimiršta. 

 

 

Gavusi siuntimą nedelsė. Kauno medicinos universiteto Ausų nosies ir gerklės ligų klinikoje, Surdopatologijos laboratorijoje, atliktas tyrimas, kurio rezultatų ilgai laukti neteko. Nustatytas audiologiškai abiejose ausyse gilaus laipsnio neurosensorinis klausos pažeidimas. Medikai tėvams paaiškino ir paprasta kalba: kairės ausies stiprus neprigirdimumas, dešinė visiškai kurčia. 

 

Iš pradžių žinia pasirodė beviltiška. Pasak moters - gaila ir savęs, ir vaiko. Juk auginti kurčią vaiką reikės daug daugiau pastangų, o gyventi tyloje - dar sunkiau. 

 

Pirmiausia buvo pasiūlyta įsigyti klausos aparatą. „Mums ši patirtis buvo nesėkminga”, - prisimena moteris. Klausos aparato garsiakalbis, pasirodo, buvo netinkamai sureguliuotas. Garsas, kurį išgirdo mergaitė, buvo labai stiprus ir ji numetė aparatą ir atsisakė jį nešioti. 

 

Sužinojo tėvai ir kitą galimybę - vienintelis ir efektyvus klausos atstatymo kelias - kochlearinė implantacija. Žmonėms, kuriems nepadeda įprastiniai individualūs klausos aparatai  - kochlearinis aparatas šiuo metu yra vienintelė ir labai patikima viltis. Deja, ir ši viltis netrukus buvo apkartinta - kochlearinė implantacija dažniausiai atliekama vienerių metukų vaikams, o Agnetei - beveik dveji. Be to, būtina registruotis operacijai, o šiems 2010 metams operuojamų vaikų sąrašas jau sudarytas. Kitais metais, deja, jau gali būti per vėlu.

 

Dar didesnė neviltis apėmė tėvus, kai jie sužinojo, kad nemokamai gali būti implantuotas tik... pats pigiausias kochlearinis implantas, kainuojantis 54 100 litų. Deja, jo kokybė jau nėra labai gera. Buvo rekomenduojama implanto „Nucleus 5” sistema, kurios kaina 100 000 litų. Deja, valstybė finansuoja tik minėto pigiausio implanto kainą, o jei tėvai renkasi kokybiškesnį ir beveik dvigubai brangesnį - skirtumą turi sumokėti patys. 

 

„Vyras šioje situacijoje buvo pesimistas. „Iš kur mums tokie pinigai?”, tepasakė”, - prisimena K. Voitkevič. Bet ji pati nenuleido rankų: kreipėsi ne tik į sveikatos apsaugos ministrą, bet ir į pačią Prezidentę. Tiesa, iš Prezidentės atėjęs atsakymas nepradžiugino: „Atsiprašome, negalime padėti”, - buvo paaiškinta. 

 

Tačiau sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui dėkinga ne ji viena, bet dar dešimt šeimų. Nes ministras suprato, kad situacija tikrai rimta - kitais metais operacija jau gali būti beprasmiška, laukti negalima. Buvo ieškoma galimybių ir nuspręsta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo skirti lėšų ne tik Agnetės, bet ir dar devynių vaikų kochlearinei implantacijai. Visi įrašyti į  2010 metais operuojamųjų sąrašą. Taigi Agnetė taip pat pateko į laimingųjų gretas. 

 

Prieš savaitę, spalio 6 dieną, buvo atlikta operacija. Bet tai dar nereiškia, kad mergaitė jau girdi, nors grįžo namo. Dar laukia pooperacinis laikotarpis, turi sugyti randas. Tik tada bus pritvirtintas ir įjungtas kalbos procesorius. Jei šis, pooperacinis laikotarpis, bus sklandus, lapkričio 11 diena mažajai Agnetei bus ypatinga - ji pirmą kartą žengs į garsų pasaulį.    

 

Pasiryžo tėvai operacijai, nors net neįsivaizdavo, iš kur gaus tuos beveik 47 tūkstančius litų, kurių stinga brangiam implantui. Kuršėnų politechnikos mokyklos anglų kalbos mokytojai ir vienos įmonės Kuršėnuose operatoriui nepavyksta sukaupti santaupų. „Mes ir  kreditą būsto remontui turime”, - neslepia moteris.

 

Lieka vienintelis kelias - prašyti žmonių pagalbos. Tam šeimą paskatino ir Kauno medicinos universiteto klinikos medikai, patys atidarę valstybės neapmokestinamą sąskaitą banke. Į šią sąskaitą lėšų gali pervesti kiekvienas, nusprendęs padėti šeimai. 

 

Pati Kristina Voitkevič sėdo rašyti laiškų, kuriuose prašė skirti paramą šeimai. Tiesa, dažniausiai atsakymai grįžta su atsiprašymo žodžiais ir apgailestavimu, jog sunkmečiu suteikti pagalbą būtų sudėtinga. 

 

Tačiau, pasak K. Voitkevič, esama ir tiesiančių pagalbos ranką žmonių. 2000 litų skyrė Šiaulių rajono savivaldybė, 3000 litų - „Lions” moterų organizacija. Ypač dėkinga šeima ir Šiaulių ligoninės kolektyvui, skyrusiam šeimai 6000 litų. „Nelikome vieni - padeda kaimynai, draugai, pažįstami”, - sako moteris. Tačiau reikalinga suma - dar labai didelė. 

 

Galintys padėti šeimai pervesti lėšų gali į Kauno medicinos universiteto klinikų atidarytą sąskaitą: AB ,,Vilniaus bankas", banko kodas 70440. A/s LT937044060003369271.

 

VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos. Įmonės kodas 135163499. Mokėjimo paskirtis:

 

kochlearinės implantacijos programa. Agnetė Voitkevič, gim. 2008 07 28, gyv. P. Cvirkos g. 1, Kuršėnai.