Mykolas DEIKUS

Valdantieji atvertė kortas – uždaromų mokyklų ir į gatvę išvaromų žmonių pinigais ateinančiais metais bus maitinami bankai ir naujų statybų rangovai. Tam iš miesto biudžeto ketinama atseikėti iki 30 milijonų litų, o miesto išlaidos dešimtimis milijonų litų viršys net prieškrizinį lygį.

Vakar miesto meras Justinas Sartauskas surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Savivaldybės pajamų ir išlaidų grafiką, kuris turėtų miestiečius įtikinti, kodėl reikia uždarinėti mokyklas, atleidinėti žmones, „ant bado dietos“ palikti švietimo, kultūros ir sporto įstaigas.

Paaiškėjo, kad Šiaulių miesto valdžia savo išlaidas ateinantiems metams susiplanavo net 50 milijonų litų didesnes nei realios pajamos. Ant žemės nusileidusi miesto valdžia planuoja 105 milijonų litų įplaukas į biudžetą, o išlaidas – 150 milijonų litų. 

Nors ir šių metų biudžetas, anot Savivaldybės auditorių, buvo išpūstas nepamatuotai, planuojamos ateinančių metų išlaidos – net dviem dešimtimis milijonų litų didesnės nei šiųmetinės.

Ir šių metų, ir ateinančių metų išlaidos žymiai didesnės už prieškrizines. Antai 2007-aisiais miesto išlaidos siekė tik 130 milijonų litų.

Miesto biudžeto pajamos tolygiai mažėjo nuo 2008-ųjų, tačiau nuo 2009-ųjų, vidurio miestui vadovaujant liberalcentristų merui Genadijui Mikšiui ir konservatorių deleguotam Administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui, išlaidos ėmė sparčiai didėti. 2011-aisiais estafetę perėmė ir socialdemokratų meras Justinas Sartauskas, „padedant“ tam pačiam V. Damulevičiui.

Savivaldybė gyveno ne pagal išgales – metami pinigai Pramoniniam parkui, Talšos ežero bei kitiems neaiškios vertės projektams. Juose Savivaldybei tenkančių „netinkamų“ iš ES fondų finansuoti išlaidų dalis didėjo, po konkursų projektai brango, o mažėjant pajamoms įsipareigojimai paslaugų tiekėjams didėjo, didėjo ir iš bankų skolinamos sumos. Prisidėjo ir Daušiškių kapinių projektas, surijęs apie dešimt milijonų litų, neskaičiuojant sumos, kurią už paskolą teks atiduoti bankams.

Dar visai neseniai Savivaldybės administracija skelbė, kad ateinančiais metais reikia sutaupyti iki trisdešimties milijonų litų. Tai tapo pagrindiniu argumentu, kodėl reikia karpyti išlaidas švietimui, kultūrai, sportui, naikinti įvairias verslą skatinančias lengvatas. Tačiau taupymo planai nepalietė išlaidų infrastruktūrai ir naujoms statyboms.

Vakar valdžios atstovai patvirtino tai, kas buvo kalbama neoficialiai. 10 milijonų litų iš kultūros ir švietimo sąskaita „sutaupytų“ lėšų planuojama skirti jau vykdomiems ir planuojamiems projektams finansuoti. Į šią sumą dar neįtrauktas Kultūros fabrikas bei dar pora naujai laimėtų projektų. Tad suma gali pasiekti ir 15 milijonų litų.

Iš biudžeto projektai bus finansuojami todėl, kad, anot mero J. Sartausko, visi skolinimosi limitai jau išnaudoti.

Dar 15 milijonų litų miesto valdžia ateinančiais metais skirs jau paimtoms paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti.

Savivaldybės išlaidos bankams didės ir 2013-aisiais. Skaičiuojama, kad bankams per metus teks sumokėti iki 20 milijonų litų.

Išlaidas bankams didina ir parduotos skolos. Užuot skolas savo bendrovei „Busturas“ mokėjusi dalimis, Savivaldybė skolą pardavė „Šiaulių bankui“, glaudžiai susijusiam su valdančiąja dauguma – tiek konservatoriais, tiek liberalcentristais, tiek ir dabartiniu meru J. Sartausku, turinčiu banko akcijų. Savivaldybė bankui ne tik grąžins skolą, bet ir sumokės palūkanas.

Šiomis dienomis pardavinėjamos ir beveik 20 milijonų litų skolos Savivaldybės bendrovei „Šiaulių energija“.