09-15-2015 24

O. Andrijauskienė su dukra T. Urbietiene.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiaulių globos namuose – sujudimas: 105-erių metų Oną Andrijauskienę sveikina globos namų bendruomenė, miesto valdžios atstovai, artimieji. Skamba palinkėjimai, dainos, įteikiamos gėlės ir… O. Andrijauskienė padeklamuoja kelis eilėraščius – spėjame išgirsti vieną, jubiliatės išmoktą dar mokyklos suole.
Nors metų našta neaplenkė sveikatos – jubiliatė sėdi vežimėlyje, iki šiol ji puikiai bendrauja, pasižymi itin gera atmintimi, skaito laikraščius – kaip jos dukra sako „skaito viską iš eilės“. O ir puikiai skaičiuoja, žino, kiek turi pensijos gauti, žino, ką reikia atimti ir sudėti. Nenuostabu, kad O. Andrijauskienė turi ką papasakoti: gyvenimo išbandymų ir vingių atmintis neištrynė.

Gyvenimas, paženklintas netekčių
Paraginta prisėsti šalia, klausiu O. Andrijauskienės – kur gimė, kiek brolių ir seserų turėjo. Labai įdomūs biografijos momentai, kuriais dalijasi, sujaudina. „Gimiau Radviliškyje. Turėjau daug, bet maži išmirė. Buvome aštuoni: dvi seserys ir šeši broliai, visi išmirė maži, aš viena užaugau“, – sako jubiliatė.
O. Andrijauskienės tėvai susipažino užsienyje, bet visai netoli: anuomet žmonės emigruodavo į Latviją paprasčiausiai darbo ieškoti. O. Andrijauskienės mamą ten priglaudė sesuo. Būsimas mamos vyras darbavosi Latvijoje. Susipažinę ten ir susituokė. Gyveno gerai, bet šeimos maitintoją ištiko nelaimė – susižeidė ranką ir nebegalėjo dirbti. Teko grįžti į Lietuvą. O. Andrijauskienės tėvai parsivežė gimtinėn tris berniukus: ketverių metų dvynukus ir vieną šešerių berniuką. Vieną teko palaidoti Latvijoje…
Lietuvoje O. Andrijauskienės mamą, besilaukiančią Onos, ištinka kartus gyvenimo išbandymas. Visi berniukai per savaitę išmirė nuo difterito. Pirmus du palaidojo vietinėse Šiaulėnų kapinėse, o trečio palydėti prie atgulusių brolių jėgų jau nebuvo. Dar trys vaikučiai po Onos – du berniukai ir mergaitė – irgi neišgyveno.
O. Andrijauskienės tėtė sulaukė 74-erių, o mama – 90-ies metų.

Dvi santuokos
O. Andrijauskienė baigė Šiaulėnų pradinėje mokykloje keturias klases. „Po to pas ūkininkus tarnavau. Paskui dirbau ligoninėje, o po karo parvažiavau ir Radviliškyje dirbau virėja“, – pasakoja jubiliatė. – Prieš karą nuo1937 m. dirbau Šakių ligoninėje penkerius metus, paskui prasidėjo karas. Dirbau operacinėje, surašydavau medžiagas, sterilizuodavau įrankius ir juos paruošdavau. Karas užėjo ir pasibaigė darbai, sugriovė ligoninę ir viską išsklaidė.“
1940 m. O. Andrijauskienė ištekėjo už pirmojo vyro, kuris dirbo siuvėju. Deja, santuoka truko dvejus metus: Šakiai – pasienyje, čia ėjo vokiečių frontas ir 27-erių vyras per karą žuvo.
Našlė grįžo į Radviliškį, ir ištekėjo už antrojo vyro Broniaus Andrijausko, kuris augino dukrą iš pirmosios santuokos. Antroje santuokoje gimė sūnus.
O. Andrijauskienės duktė Teresė Urbietienė sako, kad mama būdama 23-ejų dirbo Kauno ligoninėje, o kai Šakiuose pastatė naują, perėjo dirbti ten, baigė specialiuosius kursus. O užgriuvusios karo negandos sumaišė dangų su žeme – pasibaigė darbai ir gyvenimai, tad teko grįžti į gimtinę.
Antroji O. Andrijauskienės santuoka truko maždaug 4 metus, šįkart vyrą Anapilin nusinešė liga. Nuo 1950 m. moters gyvenimas tekėjo Radviliškyje.
Kokia buvo O. Andrijauskienė savo vaikams? „Mama, kaip ir visos mamos, augino, rūpinosi. Liko viena, kai mirė antras vyras, broliui buvo 1,5 metų, sesei buvo 10, man – 14. Reikėjo kažkaip išgyventi. Giminės padėjo. Dirbo valgykloje virėja, ir aš nuo 15 metų ėmiau dirbti“, – sako T. Urbietienė.

Skaito, deklamuoja, viską suskaičiuoja
Jubiliatė sulaukė keturių anūkų ir turi šešis proanūkius.
Tiesa, Šiaulių globos namuose gyvena nuo birželio 1-osios. Kol neprasidėjo nervų šaknelių uždegimas ir stiprūs skausmai nugaroje, galėjo pasirūpinti savimi. Gyveno viena, o ir marti prižiūrėjo iki pernai metų rudens. Kai suprastėjo sveikata, teko O. Andrijauskienę paguldyti į ligoninę Radviliškyje. Po užsitęsusio gydymo ir slaugos O. Andrijauskienė nebevaikščiojo.
Globos namuose O. Andrijauskienę kone kasdien lanko dukra, ateina marti. Jubiliatė ir per gimtadienio šventę prisipažįsta, kad jaučiasi labai gerai, netrūksta geros nuotaikos – smagu, kad ją taip gražiai pagerbė gimtadienio proga. Globos namuose jai gyventi patinka, ypač kai toks geras ir kultūringas personalas.
Kaip atvirauja T. Urbietienė, mamai viskas būtų gerai, jei tik galėtų vaikščioti. Dėl to labai išgyvena O. Andrijauskienė. Užtat vargu ar pavyktų jubiliatę pergudrauti.
„Viskas apskaičiuota, apgalvota, sudėliota. Todėl, kad likome trise, reikėjo kažkaip išgyventi, taupyti. Labai griežta buvo ir mokė dirbti. Mėgsta skaityti ir dabar skaito – tai didžiausias malonumas. Skaito viską iš eilės – ir laikraščius. Tokią atmintį turi – aš seniai tokios neturiu. Mokykloje išmoktus eilėraščius mintinai moka. Pavyzdžiui, žino, kiek pensijos turi gauti. Orientuojasi visur. Pabandykite neatnešti jai balsavimo bilieto“, – apie mamą, aktyvią rinkimų dalyvę, sako dukra.

 

 
Straipsnių peržiūros
94487426
Į viršų