„Šiaulių naujienų“ redakciją pasiekė susirūpinusių šiauliečių pagalbos šauksmas. Netoli dirbtinio vandens telkinio dirbantys miestiečiai pastebėjo anties ir septynių jos mažylių šeimyną. Ančiukams išsikabaroti iš betonu apjuosto vandens telkinio neįmanoma – dar per maži. O natūraliai maitintis čia neįmanoma.
Tačiau net ir sausumoje juos pasitiktų, į redakciją paskambinusio vyriškio teigimu, didelis judėjimas, tad šeimyna pakliūtų po automobilio ratais. Operatyvios pagalbos tikėtasi iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro, tačiau žmonės liko ant ledo – darbuotojai atostogauja. O mažyliai, regis, vienas po kito dingsta.
Atveš patys – priglaus
„Gaila darosi. Antis atsivedė ančiukus priešgaisrinėje kūdroje, kuri yra betonuota. Tad „be šansų“ tiems ančiukams išlipti. Iš septynių jau liko keturi. Kreipėmės į Šiaulių gyvūnų globos įstaigą, vieni atostogauja, kiti išvis neaišku, ką kalba“, – piktinasi vyriškis. Jis patikslina, kad skambino į Žuvininkų gatvėje esančią gyvūnų globos įstaigą kone prieš tris savaites.
Antelė jauki – žmonių nebijo, prisileidžia. O mažuosius užtenka pašaukti ir šie krykuodami pasirodo kūdros viduryje. Darbininkai gailisi šeimynos, tad šeria kiekvieną rytą.
Antis, pasak šiauliečio, yra naujakurė, ančiukus nusprendusi perėti ne kitur, o nejaukiame pramoniniame rajone. „Tokioje kūdroje jie neišgyvens. Čia neauga žolės, valkatauja katinai, plėšrūs paukščiai gali išgaudyti“, – gailisi vyriškis.
Paskambinus į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą išties paaiškėja, kad šis visiškai ištuštėjęs ir pavaduoja tik vienas asmuo. Parekomenduota kreiptis (skambinti) į Kaune esančią gyvūnų globėjų asociaciją, kuri turėtų suteikti aiškesnę informaciją, ką reikėtų daryti.
Paprastai, jeigu žmonės randa sužeistą paukštį ar jam gresia pavojus, tai jį galima atvežti į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą patiems. Laikinai ištikti bėdos paukščiai ir dabar būtų priimti, jais būtų pasirūpinta. Taip būtų galima padaryti ir dabar – atvežti. Darbuotojai tuomet iš karto kreipiasi į Kauno gyvūnų asociaciją, kuri dažnai perima paukščius.
Ar gresia pavojus?
Ar iš tiesų ančiukai atsidūrė bėdoje, gali pasakyti tik gamtininkai. Tad svarbu, kad laukinių gyvūnų gelbėjimai netaptų meškos paslauga.
Kad reikia konkrečiai išsiaiškinti situaciją, pažymi ir ornitologas Marius Karlonas – retai pasitaiko, kad pagalbos reikėtų jaunikliams, todėl situaciją konkrečiai jos nematant yra sunku apibūdinti.
Vis dėlto jis pamėgina paaiškinti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį.
Tai gali būti didžioji antis, kuri dažnai nevengia žmogaus draugijos, įsikuria miestuose, ten esančiuose vandens telkiniuose, soduose, dažnai peri miestuose.
Kartais didieji ančiasnapiai įsikuria žmogaus aplinkoje ir peri tuose pačiuose drevėtuose medžiuose, pastatuose. Vėliau išvedę jauniklius dažniausiai persikelia į vandens telkinius tolimesniam gyvūnų auginimui.
„Pirmiausia įdomu, kokia ančiukų rūšis – jeigu tai didžioji antis, išvedusi jauniklius ir maitina, tai neturėtų būti problema, nes paūgėję ančiukai su antimi turėtų tiesiog pereiti į didesnį vandens telkinį ir tenai augti. Priklausomai nuo vandens telkinio – jeigu vandens telkinys yra su stačiais krantais ir ančiukai negali palikti vandens telkinio, nes dar pakankamai maži, tai šiuo metu jiems gresia pavojus – gali būti, kad jie nesugebės palikti vandens telkinio. Be abejo, jiems reikėtų kažkokios pagalbos, bet kaip minėjau, jei vandens telkinys yra pakankamai natūralus, tai tikrai nereikėtų per daug išgyventi. Tokiame telkinyje ančiukai turėtų likti ir natūraliai augti“, – sako ornitologas.
Tad jeigu paukštis yra sužeistas ar nesugeba palikti vandens telkinio, pagalba yra reikalinga. Pasak ornitologo, dažniausiai gyvūnų globos draugija tokiais atvejais reaguoja ir padeda bėdos ištiktiems paukščiams.
Drauge M. Karlonas primena, kad maitinti vasarą vandens paukščių yra nerekomenduojama.
„Prašome gyventojų tikrai to nedaryti, nes vėliau vandens paukščiai, kurie yra laukiniai, pripratę prie tos žmonių pagalbos, tiesiog lieka žiemoti Lietuvoje, tikėdamiesi, kad ir žiemą jiems žmonės padės išgyventi. Tačiau kaip praktika rodo, ne visada taip atsitinka. Todėl vasaros metu, kai pilna yra natūralaus maisto, be reikalo geriau nelepinti ir nepratinti vandens paukščių“, – sako ornitologas.
