Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ nuo liepos 6-osios nuolatinis anšlagas. Čia pėsti ir važiuoti šiauliečiai ir viso Šiaurės Lietuvos regiono gyventojai skuba pažiūrėti žymiausio šiuolaikinio Lietuvos dailininko Šarūno Saukos parodos. Kaipgi kitaip – juk Š. Sauka parodomis ne tik provincijos miestų, bet ir sostinės nelepina: gal kas dešimtmetį kokią surengia ir tai tampa didžiuliu šalies kultūriniu įvykiu.

Tik štai Šiauliams, o konkrečiai – „Laiptų galerijai“ sekasi: per ne visą dešimtmetį čia surengta jau ketvirtoji šio unikalaus menininko darbų paroda. Net ir žymųjį Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą Š. Saukos paveikslą, kuris dabar Prezidentūroje kabo, pirmieji išvydome „Laiptuose“.

Taip jau yra ne todėl, kad vienišius tapytojas Š. Sauka Šiaulius ir „Laiptų galeriją“ labai myli. O todėl, kad tas parodas pirmiausia šiauliečiams dovanoja šio menininko mecenatas, kartu ir Šiaulių miesto garbės pilietis garsus kolekcininkas Edmundas Armoška iš savo kolekcijos. Jis tikrai gimtuosius Šiaulius ir šiauliečius myli, nes pats ir Š. Saukos, ir ne tik jo kolekcijas į parodas atveža, bet kai kurių dailininkų ir darbus dovanoja.

Tad kalbamės su E. Armoška apie naujausiąją Š. Saukos darbų parodą „Laiptų galerijoje“.

– Atvežėme į „Laiptų galeriją“ įvairių metų Š. Saukos darbus ir naujieną Šiauliams – 2013 metų Italijos ciklo penkis darbus, kurie Lietuvoje iki šiol dar nerodyti.

Kadangi šiemet Lietuvoje buvo didžiulė Š. Saukos kūrybos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje ir Klaipėdoje, dailininkas yra kiek pavargęs. Todėl aš jam netikėtą parodą surengiau Šiauliuose net jo neatsiklausęs, nes dalis darbų yra mano kolekcijos. Manau, jog kartais ir taip galima autorių maloniai nustebinti.  

– O ar kada nors pats Š. Sauka organizavo savo parodą?
– Jis ne iš tų autorių, kuris pats organizuotų. Gal ir gerai, nes tikriausiai jam būtų sunku, daug kas netiktų, neįtiktų. O kai aš padarau, jam viskas tinka. Tikiuosi, jog ir šį kartą patiks.

– Šio autoriaus kūryboje labai daug ironijos ir saviironijos.
– Tikrai taip. Autoriaus ryškus požiūris į gyvenimą per ironiją, nes jis viską mato kiek kitaip nei visi. Kartais man atrodo, kad pats Š. Sauka iš anos pusės žiūri į mus, į pasaulį ir iš karto be jokio eskizo tapo. Manau, jog šis autorius labai iškili asmenybė Lietuvoje, Lietuvos dailėje, kuris yra, liks ir bus garsus. Š. Sauka savo santūrumą, užsidarymą palieka dailei, todėl geriausiai kalba jo darbai. O mums reikia šį autorių ir jo kūrybą puoselėti.

Prie to puoselėjimo prisidedu ir aš pats stengsiuosi iki savo saulės nutekėjimo.

– Gal jau yra daugiau norinčių puoselėti?
– Atsirado ir labai seniai atsirado daug tokių norinčių daug. Neretai pastebiu, jog norinčių įsigyti Š. Saukos darbus atsiranda kaip tik po jo parodų. Daug yra žmonių, kurie norėtų įsigyti ir galėtų sumokėti už darbus, tačiau jiems tie darbai reikalingi tik todėl, kad tai Š. Saukos darbai. Tačiau tokių užsidegusių žmonių, kurie tais darbais gyventų kaip pats Š. Sauka, yra labai mažai.

Autorius nekuria konvejeriu ir per gyvenimą sukūrė ne tiek daug. Manau labai gerai, kad daug darbų yra likę autoriaus nuosavybė.

Manau, kad kiekvienas dailininkas turi turėti savo neišdalytų, neišparduotų darbų, antraip jam rengiant didžiules parodas reikėtų ieškoti tų darbų. O kai kurie kolekcininkai net nebenori skolinti įsigytų darbų parodoms.

Ir pats neturiu galimybės visų Š. Saukos darbų įsigyti, nes yra darbų, kurių net ir nenoriu. Be to, man buvo didžiulė staigmena, kai Nacionalinėje dailės galerijoje pamačiau daug Š. Saukos stiklo darbų, kurie man labai labai patiko. Svarstau, gal kada reikės jų įsigyti. O ir kas gali žinoti, gal ir daugiau autorius turi talentų.

– Š. Sauka nutapė jūsų portretą. Ar tai dovana, ar užsakymas?
– Ne, ne užsakymas. Šį portretą gavau iš Š. Saukos dovanų jubiliejaus proga. Autorius taip mato mane, taip jis ir nutapė.

O mano yra svajonė padaryti nuolatinę Š. Saukos darbų ekspoziciją. Turiu tam daugiau nei 600 kvadratinių metrų plotą. O rudenį, kai išleisime Š. Saukos naująjį didesnį nei pirmąjį albumą, kuris jau yra praktiškai paruoštas, ekspoziciją ir pristatysime.

– Jumis, šiauliečiu ir miesto garbės piliečiu, Šiauliai kiek nepiktnaudžiauja?
– Kartais pasisakau, jog jau pavargau. Daug parodų vežiau vežiau, tai gal laikas ir pailsėti. Visos kolekcijos keliauja. Turėjau dar kitos tapybos nemažai darbų, tačiau kai kurių atsisakiau. Dabar lieku prie Š. Saukos. Autorius dirba toliau, kas gali žinoti, gal vėl kada atvešime parodą. Jau yra trys nauji darbai. Kol kas tegul visi, ir Šiauliai, pailsi nuo manęs ir nuo Š. Saukos.

Š. Saukos autoportretas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kolekcininkas E. Armoška: „Kol kas tegul visi, ir Šiauliai, pailsi nuo manęs ir nuo Š. Saukos.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.