Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje įvyko XVI tarptautinė „Sporto ir menų šventė Šiauliuose, 2016“. Šventėje dalyvavo ne tik Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, psichiatrijos ligoninių, psichikos sveikatos centrų, socialinės globos namų, neįgaliųjų klubų nariai, bet ir svečiai iš Vitos Hochtaunus centro (Vokietija).

Renginio metu Šiaulių psichiatrijos klinika duris atvėrė ir šventės dalyviams, ir svečiams. Visi norintys galėjo apsilankyti stacionaro skyriuose, Krizių intervencijos centre, Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, užimtumo patalpose, o taip pat anonimiškai rūpimais sveikatos klausimais konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais.

Be to, netrūko ir geros nuotaikos, ir šurmulio – šventės dalyviai mėgavosi koncertu, užsiiminėjo menine veikla, galėjo užsukti į meno dirbinių parodą-mugę bei varžėsi sporto rungtyse, kur ne tik išmėgino savo jėgas, bet ir pelnė apdovanojimus.

Žmonės gėdijasi savo ligos
Prieš sporto ir menų šventę buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu apie psichikos sutrikimus, augantį psichiatrijos atvirumą bei psichosocialinio gydymo rezultatą kalbėjo Šiaulių psichiatrijos klinikos ir Vitos Hochtaunus centro specialistai.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos laikinai einančios direktoriaus pareigas Ilonos Pavlavičienės, psichikos ligos yra tokios pat, kaip ir kūno ligos, tačiau dėl jų ligoniai kreipiasi daug rečiau nei dėl kitų negalavimų.

„Dauguma sergančių psichikos sutrikimais gali pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu pažymėti, kad kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos į psichiatrą, tuo anksčiau nustatoma liga ir tuo sėkmingiau ji yra gydoma. Deja, kelią pas specialistus ligoniams užtveria išankstinės nuostatos. Žmonės gėdijasi savo ligos, bijo, kad bus gydomi prieš jų valią, kad dėl psichikos sutrikimų bus apribotos jų teisės. Ir visas šis nusistatymas dažniausiai yra atėjęs dar iš sovietmečio“, – teigė I. Pavlavičienė.

Kartu  ji pažymėjo, jog psichiatrija per nepriklausomybės metus Lietuvoje  yra iš esmės pasikeitusi. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas garantuoja, kad pacientas turi teisę pasirinkti psichiatrą, gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį, jos apimtį arba gali atsisakyti gydymo.

„Psichiatrijoje, kaip ir teikiant kitas medicinos paslaugas, yra užtikrinamas ligonio konfidencialumas, taikomi mokslo įrodymais pagrįsti gydymo metodai ir kompleksinė pagalba bei psichosocialinis reabilitacinis gydymas. Tad atvirą psichiatrijos mėnesį susivienijusios psichikos sveikatos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos atveria savo duris, nevyriausybinės organizacijos dalijasi patirtimi. Šie visoje Lietuvoje vykstantys renginiai – galimybė pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją“, – apie  šiuolaikišką ir visuomenei atvirą psichiatriją kalbėjo I. Pavlavičienė.

Prieš 20 metų į duris sudėjo rankenas
Šiaulių psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė Mikelevičienė pasidžiaugė, kad nors ši tarptautinė sporto ir menų šventė yra XVI, tačiau Šiauliuose ji vyksta jau 20 metų: „Prieš 20 metų mes į duris sudėjome rankenas. Žinot, kaip sakydavo – Lietuvos psichiatrijos įstaigose durys yra be rankenų. O mes tas duris  atidarėme lankytojams pačiuose sudėtingiausiose skyriuose.“

Anot  L. O. Mikelevičienės, ši šventė bendruomenei rodoma kaip vienas iš  psichosocialinės reabilitacijos rezultatų – gebėjimas bendrauti, gebėjimas pasirengti, gebėjimas išdrįsti pristatyti savo menines stiprybes.

Be to, ji prisipažino, kad plačiau atverti psichiatriją ir ją pristatyti bendruomenei buvo nuspręsta sekant Vokietijoje dirbančių kolegų pavyzdžiu.

„Šiandien, atvirų durų dieną, kiekviename skyriuje pas mus laukiami artimieji, studentai, šiauliečiai, ar iš bet kurios Lietuvos vietos atvykę žmonės.  Pagal programą, nurodytu laiku mes jiems pristatysime skyrius, parodysime, kokiomis sąlygomis gydome pacientus, kokią įrangą turime, papasakosime apie ligas, specialistai atsakys į visus rūpimus klausimus. Taip pat vyks anoniminės konsultacijos, nes mes dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis, kai žmogus ateina ir nežino nuo ko pradėti. Žino, kad blogai vaikui, blogai senyvo amžiaus šeimos nariui, blogai pačiam, bet nežino nei kur eiti, nei į ką kreiptis. Ši diena – pirmas žingsnis padrąsinimui ir galbūt tą atviros psichiatrijos mėnesį, kuris pradedamas rugsėjo 10-ąją ir baigiamas spalio 10-ąją, mes galėsime visą tai pakartoti ir dar labiau atverti psichiatriją bendruomenei“, – sakė  L. O. Mikelevičienė.

Psichosocialinė reabilitacija – veiksminga pagalba
Šiaulių psichiatrijos klinikoje vykusioje sporto ir menų šventėje dalyvavę svečiai iš Vokietijos atvyko ne šiaip sau. Jau 15 metų Šiaulių psichiatrijos klinika ir  Vitos Hochtaunus centras vykdo projektą  „Svečias-šeimininkas“. Tad į šventę 8 pacientai ir 10 personalo darbuotojų iš Vokietijos atvyko tiesiai iš Palangos, kur baigėsi dvi savaites trukusi psichosocialinės reabilitacijos programa.

„Ši šventė yra tarsi aukščiausias mūsų partnerystės taškas. Mes taip parodome mūsų ryšio stiprumą. Šios šventės metu mes pripažįstame pacientų pasiekimus, tai, ką jie padarė per tas dvi savaites. Kartais atrodo, kad iš tų dviejų grupių yra tapusi viena grupė. Padaromi tokie darbai ir tokie dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanomi“, – teigė vienas iš projekto „Svečias-šeimininkas“ organizatorių Alfonsas Bergeris.

Palangoje vykusioje psichosocialinės reabilitacijos programoje dalyvavo dvi grupės – šiauliečių ir vokiečių. Pernai šios grupės reabilitavosi Vokietijoje.

Projekto organizatoriai džiaugėsi, kad šis projektas suvienijo dvi kultūras į vieną. Pasak jų, pacientų gebėjimas būti grupėje, gebėjimas spręsti iškilusias problemas tikrai pagerėjo.

O tai įrodo ir vienas apčiuopiamas rezultatas – praėjusiais metais pradėta, šiemet išleista bendra receptų knyga, kur galima rasti Lietuvos ir Vokietijos nacionalinius receptus užrašytus tiek lietuviškai, tiek vokiškai.

Taip pat specialistai iš Vokietijos pridūrė, kad darbo metodai, kuriais dirbama Vokietijoje ir Lietuvoje, iš principo nesiskiria. Tik kai kurių galimybių, kurias mes turime Lietuvoje, jie neturi ir tai ypač susiję su  psichosocialine reabilitacija. Specialistai pažymėjo, kad jie neturi tokios Palangos ir taip pat po stacionarinio gydymo neturi galimybės teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Tai anot jų, pas mus išvystyta geriau ir pasidžiaugė, kad šio projekto dėka pacientai gali pasinaudoti tokiu gydymu.

Šventės dalyviai galėjo užsukti į meno dirbinių parodą-mugę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Spaudos konferencijos metu apie psichikos sutrikimus, augantį psichiatrijos atvirumą bei psichosocialinio gydymo rezultatą kalbėjo Šiaulių psichiatrijos klinikos ir Vitos Hochtaunus centro specialistai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.