Kol po atostogų posėdin susirinks Šiaulių miesto savivaldybės taryba, asociacijos „Draugystės šviesa“ pirmininkė, labdaros ir paramos fondo „Tavo parama“ direktorė Jūratė Šivickienė turės nepasiduoti nevilčiai. Apsisprendusi Šiaulių universiteto patalpose atidaryti savanorystės centrą moteris nesitikėjo, kad geriems tikslams subūrusi šiauliečius ir pelniusi jų pasitikėjimą netrukus turės daryti gera kone po atviru dangumi.
Tad dabar tenka glaustis garažų kieme. Labdarai (nuo rūbų iki buitinės technikos) pastogę parūpino geros valios šiaulietis Vilius Puronas. Tik čia žaidžiantys centro vaikai jau erzina garažų savininkus.
Kilnūs tikslai – beverčiai?
Labdaros ir paramos fondo „Tavo parama“ savanorė, tautinių mažumų bendruomenės „Draugystės šviesa“ pirmininkės pavaduotoja Vera Krutova pasakoja, jog fondo tikslas buvo padėti skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Paramą daiktais gaudavo vienišos mamos, neįgalūs žmonės, kitataučiai, turintys mažas pajamas. Nuspręsta atidaryti dienos centrą. Patalpų nuomos sutartis pasirašyta su Šiaulių universitetu, gautas pusrūsis P. Višinskio g.19, kitaip tariant, universiteto III rūmuose.
„Ten buvo apleistos patalpos, tad atlikome remontą, nusidažėme sienas, sutvarkėme. Žmonės pradėjo aukoti daiktais – šaldytuvus, virykles, televizorius. Atidarėme dienos centrą, kuriame prižiūrime vaikus. Dabar darželiai uždaryti, mokyklose – atostogos, tad kur vaikus palikti mamai? O jeigu ji vieniša? Mes su vaikais žaidžiame, keliaujame į ekskursijas, einame pasivaikščioti po miestą, gamtą. Dabar vaikai išmesti lauk – negali normaliai nei pavalgyti, nei atsigerti, tuo labiau kad nėra galimybių į tualetą nueiti“, – sako Vera.
Patalpų didžiulei daiktų krūvai nepagailėjo V. Puronas ir skyrė savo garažą. Bet po stogu telpa tik daiktai. Šalia garažo – kelios kėdės, stalas. Štai ir visas „centras“. Maistas – termose, vandenį atsineša savanorės iš namų arba eina į parduotuvę. Prireikus į tualetą tenka eiti į kavinę bulvare. Garažų kieme važinėja automobiliai, o ir žmonės ne tik kad stebisi, bet ir skundžiasi, kad čia laksto vaikai.
Pasak savanoriaujančių moteriškių, taip niekas nieko ir nepasiūlė. Nors bandoma susisiekti tiek su miesto meru, tiek su vicemeru.
Vera neslėpdama kartėlio klausia – kaip vaikai ir jaunimas mylės ir gerbs savo tėvynę, jeigu tėvynės valdžia jų negerbia? Centre susibūrę žmonės tapo tarsi šeima, drauge tvarkėsi, bendravo, vienas kitam padėjo, bet kaip šunis išvijo. Ypač savanorę užgavo ten išsikraustymą prižiūrėjusio vyriškio klausimas „kada gi išsinešdins“.
Kad reikia išsikraustyti, paaiškėjo praėjusią savaitę
Lyg ir kalbėta, lyg ir planuota, jog čia veiksiančiame savanorystės centre praktiką galės atlikti studentai, užsienio kalbas studijuojantys padės žmonėms adaptuotis mokydami kalbų. Rugpjūčio mėnesį laukia Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovų vizitas Šiauliuose – turėtų būti labai didelė šventė, konferencija. Nejau teks visus priimti garaže?
„Padaryti darinį ir pritraukti žmones yra nelengva, o savanorystė yra sunkus ir nedėkingas darbas. Šį kartą bandėme pritraukti daugiau jaunimo. Kai atsidarė labdaros ir paramos fondas „Tavo parama“, sumanėme, kad reikia sutraukti dar kelias grupes, dirbame su senjorais ir neįgaliaisiais. Tad tapome savanorystės centru „Tavo parama“. Čia įtrauktas jaunimas, tautinės bendruomenės. Mus gerbia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet niekaip neprasiskiname kelio Šiauliuose. Kitur visi turi ir bendruomenių namus, ko mes neturime išvis“, – sako J. Šivickienė.
Širdį drasko tai, jog centras pasiskirstė darbus, suformavo vadovybę, dienotvarkę, o viskas sugriuvo.
„Kadangi dirbame su įvairiomis socialinėmis grupėmis, nusprendėme bendradarbiauti su universitetu ir žingsnelis po žingsnelio kalbėdamiesi įsikūrėme. Gegužės viduryje įvyko didžiulis centro atidarymas, kuriame dalyvavo miesto ir universiteto vadovai. Su visais šnekėjome, kad kaip savanorystės, dienos centrui patalpų mažai“, – sako moteris.
Kad išsikraustyti reikia, paaiškėjo praėjusią savaitę, tad iki vakar centras privalėjo rasti skubų prieglobstį. J. Švickienė sako: „Norėjau paprašyti, kad bent iki kitos savaitės leistų išsikraustyti, juk žmonės nenustodami vežė įvairiausius daiktus. Apie pratęsimą net kalbos nebuvo. Per trečiadienį išvežėme – pusė daiktų yra mano sode, mašinoje, kita pusė – garaže.“
J. Švickienė labiausiai nerimauja, kad žmonės išsiskirstys – gaila žmonių, kuriems bus sunku iš naujo patikėti, kad savanorės jų bėdoje nepaliks.
Vicemeras: „Buvau įsitikinęs, kad sutartį pratęs“
Šiaulių miesto vicemeras Stasys Tumėnas apie susiklosčiusią situaciją žino. Pasak jo, universitetas turi daugybę erdvės, tačiau riboja įstatymai, kuriais remiantis, pasirodo, ne taip lengvai turi teisę nuomoti patalpas.
„Sutarėme, kad abi pusės bendradarbiaus, galės dirbti savanoriai vykdydami savanorystės projektus. Centras gražiai įsikūrė trečiuosiuose rūmuose. Tačiau paaiškėjo, kad sutartis buvo pasirašyta iki liepos 14 dienos. Pasirodo, universiteto teisininkai išaiškino, kad negalima priimti ilgiau nei dviem mėnesiams“, – sako S. Tumėnas.
Jis kreipėsi į universiteto rektorių D. Jurgaitį, kad centrui leistų veikti bent jau iki rugsėjo 1 dienos, tačiau universitete vyksta reorganizacija. Trys fakultetai sujungiami ir naujasis dekanas doc. G. Šaparnis nutarė, kad jo rezidencija bus tame pastate, kur buvo priimti nevyriausybininkai, patalpų reikia buvusio Menų fakulteto darbuotojams.
Pasak vicemero, nuo rugsėjo 1-osios sutarta, kad į pastatą, priklausantį Savivaldybei, centras galės atsikraustyti. Tad problema – kur dėtis pusantro mėnesio.
Nuomos sutartis buvo labai aiški
Kad sutartis buvo aiški ir kad taip lengvai suraityti naują neleidžia įstatymas, paaiškina Šiaulių universiteto Infrastruktūros valdymo tarnybos direktorius Aidanas Barzelis. Pasak jo, sutartyje nebuvo jokių jokių dviprasmybių. Pasirašyta, kad centras veiks iki birželio 29 dienos.
„Kadangi šios patalpos bet kokiu atveju yra valstybės turtas, mes vadovaujamės Vyriausybės nutarimu dėl valstybės ilgalaikės materialinio turto nuomos. Ir galime maksimaliai išnuomoti patalpas ne konkurso būdu. Mielai sutikome tai padaryti – pasirašėme sutartį, išnuomojome patalpas ir viskas buvo aišku – trisdešimt dienų. Tiesa, buvo Jūratės prašymas leisti pratęsti sutartį, bet mes oficialiai atrašėme, kad įstatymiškai negalime ilgiau negu trisdešimt dienų nuomoti patalpų ne konkurso būdu. Turi būti vykdomas konkursas, o norint jį organizuoti mes turime gauti Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą, taip pat – Turto banko. Ir dabar procesas leidimui vyksta. Kai tik procesas pasibaigs, mielai vėl galėsime nuomoti patalpas. Sutarties dabar negalime toliau pratęsti, nes pažeistumėme įstatymą“, – sako A. Barzelis.
Be to, A. Barzelis informuoja, jog teiravosi, kaip sekasi paramos fondui. Jam buvo pranešta, kad Savivaldybė skyrė patalpas ir viskas yra tvarkoje.
„Dokumentai išsiųsti ministerijai – oficialiai po dvidešimties dienų patikrinę juos atsiunčia atsakymą, ar viskas yra tvarkoje, ar kažką reikia koreguoti. Tuomet, jei viskas tvarkoje, jau gauname sutikimą teikti Turto bankui, ten viskas vyksta greičiau. Patvirtinus Švietimo ministerijos įsakymą jau galime nuomoti turtą ilgalaikei nuomai“, – paaiškina A. Barzelis.
Pasilikti ilgiau neįmanoma – auditas arba valstybės kontrolė atvykusi iš karto nustatytų pažeidimą ir tuomet universitetas turėtų atsakyti pagal įstatymą.
Tuo metu su visomis pusėmis dėl centro patalpų klausimo bendraujantis Šiaurės Lietuvos Žmogaus teisių atstovybės vadovas Edvardas Kuvikas sako, kad nepertraukiama labdaros ir paramos veikla mieste yra reikalinga. Tik geriausiu atveju patalpos Aušros alėjoje 64 bus suteiktos nuo rugsėjo pradžios, po tarybos sprendimo. O dabar – vasara…
Pasak jo, ieškoma alternatyvų, kaip centro veiklos nenutraukti, ir tikimasi, kad atsiras šiauliečių, kurie parems be normalios pastogės likusius centro savanorius, vaikus ir kitus.



