Pastarąją savaitę į Šiaulius ir visą Lietuvą vėsesnius ir lietingus orus atnešęs ciklonas gal kiek nuliūdino karščio ir saulės ištroškusius poilsiautojus, tačiau pradžiugino mėgstančius grybauti – miškuose ir turgavietėse pasirodė pirmieji grybai. Galima sakyti, kad pirmasis uogų „bumas“ jau praslinko – jau tik kur ne kur galima rasti miške rinktų mėlynių ar žemuogių. Dabar centrinio Šiaulių miesto turgaus lankytojus pasitinka voveraitėmis ir baravykais nukrauti prekeivių stalai. Tiesa, grybų kainos pirkėjų nelepina – voveraičių dėžutės kainuoja svyruoja nuo penkių, o baravykų – nuo šešių eurų.
Kol kas miške – tik baravykai
Visą gyvenimą grybus ir uogas renkanti ir pardavinėjanti šiaulietė Regina teigia, kad grybų sezonas dar tik prasideda. „Tokį štai kiekį grybų pririnkau per geras dvi valandas. Bet žinokit, tikrieji grybai, kaip rudenį būna, dar neprasidėjo, kol kas – tik baravykai. Jie va tik prieš tris dienas pasirodė, o pavyzdžiui, raudonikių per visą mišką tik tris radau. Apribojimų, kur grybauti negalima, aš net nežinau, nebent yra kažkokie krūmai ir pats tenai neįlendi, tai tokie ir apribojimai. Dėl grybų dydžio tai sakydavo, kad apie 15 milimetrų mažiausias grybas gali būti. Bet kartais būna, kad pjauni grybą, o šalia mažiukas prilipęs, tai tiesiog neišeina jo palikti.“
Prekiautojos teigimu, kol kas grybai anaiptol nesukirmiję, tačiau pastebi, kad rudenį jie būna kur kas sveikesni. Paklausus, ar visuomet grybauja tose pačiose vietose, moteris nusijuokia ir teigia, kad reikia važiuoti ten, kur žinai, kad tikrai kažką rasi.
Anaiptol ne kaip kiti užkietėję grybautojai, savo nuolatinės grybavimo vietos moteris neslepia ir teigia grybaujanti šiek tiek už Šeduvos. „Visi tą vietą žino, anokia čia paslaptis. Kaip sakoma, kas pirmesnis, tas gudresnis, jeigu ne tu, tai ateis kas kitas. Tereikia nepatingėti ir anksčiau atsikelti“, – pasakoja visą gyvenimą uogas ir grybus renkanti Regina.
Per tris valandas galima prisirinkti jau nemažai grybų
Prie Bijotės gyvenanti Stasė pasakoja dabar miške esant voveraičių, baravykų, žemuogių, aviečių ir mėlynių. Moteris teigia turinti nuolatines vietas, kur važiuoja grybauti ir uogauti.
„Kadangi gyvenu prie Bijotės, tai ten prie ežero ir važiuoju. Norint kažką rasti, reikia nepatingėti ir keltis apie 5–6 valandą ryto, kad miške būtum pirmas. Per geras tris valandas galima pririnkti jau nemažai uogų ir grybų. Šiandien pardavinėju baravykus ir voveraites, tai baravykai visai nesukirmiję, o voveruškos nekirmija. Jas kitaip dar žydukais, žydgrybiais vadina.“
Paklausus, ką labiau mėgsta daryti – uogauti ar grybauti – moteris teigia, kad jai patinka daryti ir viena ir kita.
„Žinokit, reikia žiūrėti pagal orus, pagal sezoną. Dabar galima važiuoti žemuogiauti, rinkti baravykų ir voveraičių. Jau tuoj pradės rastis laukinės avietės, mėlynės. Bet mėlynes renkame ne čia, o važiuojam į Šaukėnus. Ten miškai kur kas geresni joms augti“, – pasakoja moteris.
Vaikščiojant tarp prekeivių stalų kur ne kur pastebime ir mėlynių kibirėlius pasistačiusius prekeivius. Tiesa, jų nėra tiek daug, kiek grybais prekiaujančių žmonių.
Prie Rėkyvos – daugiau uogų nei grybų
Vieną litrą mėlynių per pusantros valandos pririnkusi pensininkė Birutė pasakoja, kad „mėlyniaujant“ labiausiai ją džiugina grynas oras ir pušų kvapas.
„Gyvenu Rėkyvoje, ten uogas ir renku. Kaip ir netoli atrodo, bet žinokit eiti tai toli reikia. Uogauti einu nebe taip dažnai, kaip anksčiau – žinot, jau amžius nebe tas, kad lankstytis prie kiekvienos uogos. Bet išėjus man taip smagu, labai kvepia pušynas, netoli nuo tos vietos ir ežeras, tai toks malonus kvapas ir jausmas. Jaučiuosi kaip kokiam kurorte. Aišku, pavargsti kažkiek, bet tas nuovargis, jeigu galima taip sakyti, malonus visai. Pasivaikštai po mišką, pakvėpuoji grynu oru. Grybų ten, kur aš uogas rinkau, labai nedaug, kur ne kur vienas kitas matosi. Grybų čia šalia išvis nelabai yra, reikia važiuoti toliau. Prie Meškuičių, žinau, yra gražių labai. Gal todėl labiau ir mėgstu uogas rinkti, kai gali čia pat nueiti“, – pasakoja moteris.
Kainos pirkėjų šiais metais nelepina
Pardavėjai skundėsi, kad šiandien pirkėjų yra kone perpus mažiau negu miško gėrybėmis prekiaujančių žmonių. Vieni kažką perka, kiti tik vaikštinėja ir lygina kainas.
Pati grybaujanti, uogaujanti ir daržoves auginanti turgaus lankytoja ir pirkėja Adelė teigia, kad kainos pirkėjų šiais metais anaiptol nelepina.
„Štai vaikštinėjame, žiūrinėjame, kokios kainos. Anksčiau gi agurkai būdavo 50 centų, o dabar... Ypač tos aukštos kainos matosi, kai pats viską augini. Pavyzdžiui, mes savo viską auginam, o į Žemaitiją važiuojam grybų ir uogų rinkti“, – pasakoja moteris.
Moteris svarsto kažkada pati pradėti pardavinėti uogas ir teigia mananti, kad taip verstis visai apsimokėtų: „Aš labai mėgstu tiek uogauti, tiek grybauti, tiek šiaip viską pati auginti. Niekada negali žinoti, kaip bus su tavo darbu, tai galvoju – gal pradėti užsiiminėti tokia va prekyba. Apsimoka, manau, o jeigu tokiomis kainomis, kaip dabar visi pardavinėja, tai ir užsidirbti įmanoma.“
Šiauliečius turgavietėse pasitinka pirmasis grybų derlius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
