Laikas – prieš porą savaičių. Vieta – Rusija, traukinio vagonas. „Kodėl jūs nekenčiate rusų?“ – tai pirmasis ruso užduotas klausimas Lietuvos pilietei. „O kodėl jūs nemėgstate lietuvių?“ – į klausimą bandyta atsakyti klausimu. Tolimesnė pokalbio eiga nustebina: pasirodo, rusai lyg ir nieko prieš lietuvius neturi, tik nesupranta, kodėl Lietuva su kitomis Baltijos šalimis „pabėgo“... Politologas Alvydas Medalinskas atsako: propaganda Rusijoje padarė savo ir tai, be abejo, kelia nemažai problemų.

„Pabėgote – vadinasi, mūsų nemėgstate“
Pokalbio traukinio vagone metu aiškėja, kad jaunuoliams Baltijos šalių nepriklausomybė jau seniai yra realybė – istorija jiems nieko nereiškia, o tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms istorinės nuoskaudos teberusena atmintyje. „Kodėl jūs išėjote iš Sovietų sąjungos? Jūs nuo mūsų pabėgote, vadinasi, mūsų nemėgstate. Nejaugi su mumis gyventi buvo taip blogai?“ – domėjosi rusas.

Bet kokie bandymai paaiškinti atsimušė tarsi žirniai į sieną: esą visų neigiamų padarinių mes prisiprašėme patys, nes atsisakėme siūlomos Rusijos draugystės. Kitaip tariant, dėl visko kalti tik mes.

Aiškėja, kad rusai ir NATO vertina ne kaip gynybinę sąjungą, bet labiau kaip puolamąją ir agresyvią jėgą. Štai Rusijos pilietis įsijungia televizorių ir stebi vietinius kanalus. Ką jis ten mato? Ogi šūvių serijas, tankus, orlaivius ir išsirikiavusius karius iš skirtingų valstybių. Ir visa tai vyksta ne kur kitur, bet Baltijos šalyse. Žodžiu, tai, kas mums – tik karinės pratybos, rusams – Europos ruošimasis kariauti.

Nors rusai neigiamai vertina NATO, į Europos Sąjungą žvelgia palankiau. Kai kurie Rusijos piliečiai tiki, kad Europos šalių gyventojai, tarp jų ir lietuviai, gyvena gerovės sąlygomis: visi turime darbus, aplinka idealiai tvarkinga, o pinigai liejasi per kraštus.

Tačiau po truputį ir tas palankumas mažėja: esą Europa vis dažniau apie Rusijos veiksmus atsiliepia neigiamai, kišasi į šalies vidaus reikalus, kritikuoja politikus. Rusams nepatinka, kai kažkas iš šalies aiškina, kas pas juos yra blogai. Pavyzdžiui, daugeliui  Krymas buvo, yra ir bus Rusijos dalis, o  Donbaso ir Luhansko žmonės juk kovojo už savo teises...

Įdomu, kad pokalbio metu aiškėja, jog ir ne visi rusai yra labai patenkinti savo valdžia. Ypač vyresnio amžiaus žmonės padejuoja, kad pensijos mažos, kiti – kad atlyginimai menki. Tretiems nepatinka ir pernelyg aukštas korupcijos lygis, kai darbo vietos yra perkamos ir pan. Tačiau dėl to imtis konkrečių veiksmų neketina. „O ką mes galime padaryti? Juk prieš valdžią nepakovosime...“ – tvirtina jie.

Kritikuojama ne šalis, bet vykdoma politika
Politologas Alvydas Medalinskas „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad tikrai nėra taip, kad lietuviai nemėgtų rusų. Anot jo, kritiką ir kažkieno nemėgimą reikia atskirti, nes tai visiškai skirtingi dalykai. Aišku, galbūt Rusijos žiniasklaida bando šiuos dalykus supainioti, tačiau ir mūsų politikai galėtų dažniau priminti, kad kritikuoja ne Rusiją kaip valstybę, bet dabartinio Kremliaus režimą, Vladimiro Putino vykdomą politiką.

A. Medalinskas paaiškina, kad Rusija iš tiesų turi pagrindo nemėgti NATO ir ragina prisiminti priešistorę. Kai Lietuva tapo NATO nare, tarp organizacijos ir Rusijos buvo sudarytas susitarimas. Sutarta, kad nebus sudaromos jokios karinės jėgos, karinės infrastruktūros ir pan.

Lietuva šito susitarimo laikėsi pakankamai ilgai, tačiau paaiškėjus, kad Rusija įvykdė visą eilę karinės modernizacijos Kaliningrado srityje, sustiprino savo karines bazes. Rusija teigia, kad būtent NATO per Lietuvą priartėjo prie Rusijos sienų, tačiau iš tiesų ji pati sukūrė tokią galingą karinę ginkluotę, kurios pagal susitarimą negalėjo būti.

Čia pat paaiškėja ir kita galima priežastis, kodėl buvo aneksuotas Krymas. Politologas svarsto, kad galbūt taip nutiko, nes rusai baiminosi, jog Krymas taps NATO karine baze. Todėl šaliai neliko nieko kito, tik apsisaugoti nuo tokių interesų. Galiausiai Rusija aneksavo Krymą ir dabar praktiškai verčia jį nepaskandinamu lėktuvnešiu ir net planuoja dislokuoti branduolinį ginklą.

„Rusija pradėjo rodyti savo agresyvios politikos veidą. Tuo tarpu Baltijos šalys tik žengė geopolitinį žingsnį, kad apsaugotų savo valstybę. Joks Briuselis neprivertė Lietuvos stoti į NATO. Tai buvo Lietuvos žmonių valia. Lietuva tiesiog ėmėsi tokių saugumo priemonių, kurias matė esant reikalingas nesaugioje aplinkoje, kuri yra kuriama dabar“, – sako A. Medalinskas.

Dėl visko kalta propaganda
Politologas primena, kad Rusijos užsienio politika visada buvo nustatyta prieš NATO plėtrą. Tuo tarpu į ES tokio nepalankaus požiūrio ir priešiškumo anksčiau nerodė. Viskas pasikeitė nuo Ukrainos įvykių. Ukrainos įvykiai tapo lūžio momentu, kai ne Vakarai keitė savo politiką, o Rusija pakeitė savo politiką, nes staiga jai pasirodė, kad Ukraina gali tapti ES nare.

„Tokiu atveju pati Rusija pastatė ES į blogiuko vaidmenį. Jie panoro atsikąsti dalį teritorijos ir į ją pretenduoti. Aišku, galbūt kažką ne taip padarė ir patys Vakarai. Bet daugumos problemų priežasčių galima atrasti pasikeitusiame Rusijos politikos braiže.

Anksčiau tokios agresyvios politikos šalininkai buvo politikos paraštėse, o vėliau atsirado Kremliuje. Todėl natūralu, kad Rusijos žiniasklaida, pasinaudodama propaganda, paskelbė, kad NATO ir ES yra blogai, ir taip paveikė gyventojų mąstymą“, – svarsto A. Medalinskas.

Tuo tarpu teiginį esą „jeigu pabėgote iš Sovietų sąjungos, vadinasi, mūsų nemylite“, politologas bando paaiškinti svarbių faktų užmiršimu. Mes užmiršome faktą, kad Sovietų sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas, aukščiausia Sovietų sąjungos valdžia, pripažino, kad Baltijos šalys buvo neteisėtai okupuotos.

Vadinasi, lietuviai, latviai, estai iš Sovietų sąjungos ne pabėgo, bet ryžosi atgauti savo nepriklausomybę. Be to, tokį žingsnį rėmė ir Rusijos žmonės. Tiesiog dabar, praėjus daugiau nei 25 m. nuo nepriklausomybės atgavimo, propaganda padarė savo ir šiandien, be abejo, tai kelia nemažai problemų.

Politologas sako, kad demokratinė valstybė nuo federacinės respublikos skiriasi tuo, kad nesant demokratijos, šalies piliečiai nelabai tiki, kad gali ką nors pakeisti. Todėl natūralu, kad rusai nesistengia kovoti prieš valdžią.

Tiesiog šiuo metu Rusijoje yra labai stipriai sukelta nacionalizmo banga, šovinizmas, savęs iškėlimas kitų šalių atžvilgiu. O tai nėra geras ženklas nei Rusijai, nei Europai.

Didesnę antipatiją Lietuvai labiausiai jaučia vyresnio amžiaus žmonės.
Autorės nuotr.