Vakar Lietuvoje buvo minima Pasieniečių diena. Kadangi Šiauliuose yra įsikūrusi Zoknių užkarda, Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiais metais savo šventei pasirinko mūsų miestą. Šventės programa prasidėjo dalyvių paradu nuo „Šiaulių“ viešbučio iki Katedros, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios.

Po jų eisena tęsėsi iki Talkšos ežero pakrantės, kur vyko pagrindinė šventės dalis. Ceremonijos metu buvo apdovanoti labiausiai pasižymėję ir nusipelnę pasieniečiai, vyko Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas. Šventės metu miesto svečiai galėjo iš arti pamatyti kinologų ir jų tarnybinių šunų pasirodymą, taip pat apžiūrėti pasieniečių technikos ir ginkluotės ekspozicijas, jų sraigtasparnį ir pasivaišinti pasienietiška koše.

Galima sakyti, kad vakar Šiaulių miestas simboliškai tapo Lietuvos pasienio epicentru – mieste šurmuliavo apie keturis tūkstančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų ir darbuotojų. Svečių sulaukėme daug, todėl nepraleidome progos ir pasikalbėjome su Druskininkų užkardos vadu Ričardu Birvinsku, kuris plačiau papasakojo apie pasieniečio darbo specifiką.

– Kodėl susidomėjote pasieniečio profesija?
– Pasieniečio profesija mane žavi savo atsakomybe ir svarba. Pasieniečiai yra pirmieji asmenys, kurie pasitinka atvykstančius svečius, jie kontroliuoja valstybės saugumą ne tik nuo išorės, bet ir Europos Sąjungos Šengeno erdvės išorės sienas. Taip pat žavi iššūkiai, su kuriais susiduriame vykdydami tarnybą.

– Kodėl nusprendėte tapti pasieniečiu?
– Ši profesija man visada buvo artima. Dar mokantis mokykloje, kai prasidėjo įvairiausi klausimai dėl Lietuvos Nepriklausomybės, turėjau visokių pamąstymų, kad gal reiktų rinktis tokią profesiją. Mūsų seneliai buvo Nepriklausomybės kovų dalyviai, tai ši profesija norom nenorom tapo labai artima ir svarbi. Rinkausi tarp Krašto apsaugos ir pasienio, taigi taip čia ir atsidūriau.

– Kokių savybių turi turėti pasienyje dirbantis asmuo?
– Nemeluosiu, darbas nėra pats lengviausias, nes reikalauja fizinės ir psichologinės ištvermės, stiprybės, kantrybės. Pasieniečiai yra tie asmenys, kurie kontroliuoja ir drausmina žmones, riboja jų patekimą į vieną ar kitą šalį, o tai neretai iššaukia žmonių nepasitenkinimą. Neretai jie piktinasi tuo, ką mes darome, todėl pasienietis privalo būti itin komunikabilus, kantrus, mokėti bendrauti adekvačiai ir diplomatiškai. Mūsų profesijos atstovai privalo būti stiprios sveikatos ir turėti daug žinių apie asmenų praleidimą pro sieną. Mes turime vadovautis ne tik Lietuvos teisės aktais, bet ir Šengeno teise, sienų kodeksais tam, kad galėtumėme kontroliuoti tarptautinius likimus. Ši specialybė skirta jaunimui, kurie nori aktyvumo ir iššūkių.

– Ar pastaruoju metu šios specialybės populiarumas padidėjo?
– Taip, pastaruoju metu susidomėjimas pasieniečių specialybe didėja. Tarp norinčių studijuoti vyrauja didelė konkurencija. Be to, grįžta amazonių laikai. Manau, kad jei taip ir toliau, moterų, dirbančių pasienyje, bus daugiau negu vyrų.

Pagerbti labiausiai nusipelnę Lietuvos pasieniečiai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.