Nuo ryto ligi vakaro eteris kviečia lošti, pirkti loterijos bilietą ir laimėti milijoną. Panašu, kad loterijos bilietai ne tokie pavojingi, tinka pensinio amžiaus žmonėms pusėtinai praleisti laiką prie televizoriaus, viskas čia „okey“. O jeigu visgi įvyks kažkas neįmanomo, gal ir laimėsi dviratį arba kelioninį lagaminą. Beliks laimėti kelionę. Kiti tiki, kad šį kartą šimtus kartų nuvylusi ir „apšvarinusi“ komanda tikrai laimės – priešininkai tikri „lūzeriai“, viskas lyg ir apskaičiuota. Kur kas stipriau įtraukia blizgantys kazino, tviskantys prabanga net ir tamsiausioje naktyje. Lošimų bendrovės žada, jog puikiai praleisi laiką. Jos esą išskirtinai rūpinasi savo klientu – ne tik jo pramoga, bet ir saugumu. Neva susirūpinę kinkuojame galva – vaje, kaip negerai, lošimai jau sužlugdė ne vieno žmogaus gyvenimą. Bet kada uždirbančius iš akivaizdžiai prasilošiančių ėmė ir labai pamokė? Prašymus nebeįleisti į lošimų saloną rašo patys probleminiai lošėjai. Tai kiek čia rūpesčio savo klientu esą? Net ir parašius prašymą neįleisti, pasirodo keliai – laisvi.

Netiesiogiai, bet laisvai gali lošti nepilnamečiai
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistės Tatjanos Veromej teiraujamės – ar nepilnamečių lošėjų kontrolė yra efektyvi.

„Nėra efektyvi, nes nėra reikalavimo tikrinti kiekvieno lošėjo asmens dokumentų taip, kaip yra kazino. Gana dažnai pasitaiko, kad nepilnamečiai ateina su vyresniais draugais ar pažįstamais, kurie stato už juos. Tai yra pažeidimas, tačiau jį labai sunku įrodyti. Dar yra bėda, kad įstatymu yra draudžiama nepilnamečiams lošti, bet jie gali užeiti į lažybų punktą ar automatų saloną ir tai nėra draudžiama“, – paaiškina T. Veromej.

O dabar nereikia net ir iš namų išeiti – galima lošti internetu, laisvai gali rasti net puslapių, kuriuose mokoma, kaip esą galima iš internetinių lažybų užsidirbti. Gal ir tikrai galima užsidirbti, jeigu esi patyręs analitikas, sekantis komandų žaidimą, sėkmę?…

„Yra žmonių, kurie teigia, kad iš lažybų ar kitokių lošimų uždirba. Tačiau praktika rodo, kad pralošiama žymiai daugiau, nei laimima. Prašymus dėl savęs apribojimo nuo azartinių lošimų yra pateikę ir asmenys, kurie laikė save profesionaliais lošėjais. Jie pasakojo, kad iki tam tikro laiko gebėjo į lošimus žiūrėti kaip į darbą, tačiau bėgant laikui riba tarp profesionalaus ir probleminio lošimo labai nepastebimai išsitrina. Juolab kad po didesnių pralaimėjimų sunku išlaikyti blaivią galvą ir nepradėti rizikuoti bei kelti statymų norint atsilošti“, – paaiškina specialistė.

Net ir per televiziją matai lažybų punkto reklamą. Nejau ji nedaro jokios apčiuopiamos žalos probleminiams lošėjams ir net nelošiantiems?

Pasak T. Veromėj, bet kokia reklama yra žalinga, nes skatina norą lošti. Dėl to žmonės, turintys problemų dėl lošimų, dažnai netgi vengia žiūrėti varžybų transliacijas, kadangi jų metu rodoma lošimų/lažybų bendrovių reklama.

Ar lošimas Lietuvoje yra didelė problema?
Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistė T. Veromej pateikia 2013 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro duomenis apie mūsiškius. 7 proc. respondentų nurodė, kad patys per 12 mėnesių yra lošę azartinius lošimus, o 29 proc. pažįsta asmenų, kurie tai daro. Dažniau tai vyrai, vilniečiai. Ypač žymi priklausomybė nuo amžiaus: jaunesni dažniau pažįsta lošiančius bei lošia patys. 5 proc. respondentų nurodė, kad teko lošti azartinius žaidimus iki pilnametystės. Dažniau tai vyko, kai respondentai buvo 16 ar 17 m. amžiaus.

2014 m. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos duomenimis, 53 proc. jaunų vyrų iki 40 metų turi lošimo patirties. Kas devintas jaunas vyras iki 40 metų Lietuvoje pradėjo lošti būdamas nepilnametis, kas dešimtas  pripažįsta, kad turi vienokių ar kitokių problemų, kas dvyliktas bandė nustoti lošti, bet nepavyko. Liūdna statistika.

Gal yra išeitis probleminį lošėją pagydyti laiku, kol jo neištiko finansinė tragedija. Anot T. Veromej, viskas priklauso nuo lošėjo sąmoningumo, noro ir įdėtų pastangų. „Priklausomybė nuo azartinių lošimų, kaip ir bet kokia kita priklausomybė, yra klastinga. Žmogus labai ilgai mano, kad kontroliuoja situaciją, net jei padariniai yra labai akivaizdūs, o artimieji verkte verkia ir prašo gydytis. Žmogui suvokti, kad jam jau reikalinga pagalba, yra labai sunku. Dėl to dažnai sakoma, jog žmogui reikia pasiekti „dugną“, kad galėtų pradėti kilti. Džiugina tik tas faktas, kad „dugnas“ kiekvienam yra skirtingas. Yra žmonių, kurie dėl lošimo prarado viską, tačiau teigia, kad jie „pliuse“ ir vis dar tebevaldo situaciją. Tačiau ir yra tokių, kurie po kelių pralošimų supranta, kad taip tęstis nebegali“, – dėsto  T. Veromej.

Žmonija azartiška buvo ir prieš mūsų erą
Kaip sako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis, kiekvieną dieną ne tik mes, bet ir mūsų vaikai televizoriaus ekrane gali matyti loterijų šlovinimą ir pranešimus apie  galimą laimėjimą. Tuo pat metu Seimas svarsto įstatymus, kaip sugriežtinti azartinių lošimų, kurie nesudaro didesnės grėsmės visuomenei, kontrolę.

„Galime manyti, kad bet koks lošimas yra blogis. Tačiau turime pripažinti, kad lošimai egzistuoja tūkstančius metų. Maždaug prieš 3500 metų iki mūsų eros senovės Egipto piramidėje yra piešinys, kuriame dievai žaidžia kauliukais. Evangelijose aprašyta, kaip romėnų kariai po Kristaus nukryžiavimo meta kauliukus dėl jo rūbų. Tokių pavyzdžių iš istorijos rastume labai daug. Tikėtina, kad azartiniai žaidimai tenkina azarto poreikį, kuris yra tenkinamas ir kitais būdais. Svarbu, kad šito poreikio tenkinimas netaptų patologiniu ir nesukeltų žmogui didesnių finansinių, darbo ir šeimyninių problemų“, – sako G. Navaitis.

Profesorius pastebi, jog dabar yra nelygiavertis, neadekvatus azartinių lošimų reguliavimas, kai per mažas dėmesys yra skiriamas toms sritims, į kurias įtraukiamos didžiausios žmonių grupės, nekontroliuojamai įtraukiami ir nepilnamečiai.

„Matyčiau dar vieną didelę problemą. Lietuvoje nėra atliktų ir nėra nuolat atliekamų mokslinių, reprezentatyvių lošimų pasiskirstymų, įtraukimų į lošimus, žmonių, kurie lošia, pažeidimų tyrimų. Nemanau, kad tai atsitiktinumas, nes tokie tyrimai suteiktų labai aiškius orientyrus vertinant situaciją. Mes apie ją labai dažnai kalbame iš bendro supratimo, vadovaudamiesi bendromis nuostatomis“, – teigia G. Navaitis.

Lošimo sistemą pergudravusio žmogaus iki šiol nėra
Loterijos bilietus perka kas antras žmogus, o kas vyksta internete, sunku nutuokti. Galbūt internete kas aštuntas Lietuvos žmogus pralošinėja savo pinigus.

„Manau, kad visuomenė yra nepakankamai informuojama apie pralošiamų ir išlošiamų pinigų santykį. Turbūt mažai žmonių atsakytų į klausimą, kiek pinigų už loterijų bilietus grįžta kaip laimėjimas, kiek pinigų, paliktų prie ruletės stalo ar įmestų į lošimų automatą, grįžta kaip laimėjimas. O kaip tik šita informacija labai padėtų žmonėms apsispręsti, ar jiems skirti savo pinigus lošimams, ar to nedaryti“, – sako profesorius.

Vienas iš patologinio lošėjo požymių – kai šis ima tikėti įvairiais ženklais: kad yra sėkmingos dienos ar sėkmingesni bilietų numeriai.

Tokius ir panašius, pasak profesoriaus, motyvus dažnai išvystame ir kino filmuose, kai, pavyzdžiui, prieš mesdamas kauliukus lošėjas į juos papučia, tarsi nuo to kažkas pasikeis. „Visa tai rodo, kad žmogus daro kognityvines klaidas ir neteisingai supranta tikimybes. Lažybų punktas ypač palaiko šitą iliuziją. Manantys, jog numatys sėkmę, turėtų nepamiršti, kad lažybų punktas nustato komandų rungtynių santykius – kokius galima priimti statymus. Tas santykis leidžia jam turėti pelną. Todėl pasakyčiau labai paprastai: jeigu koks nors ekstrasensas, šamanas ar netgi matematikas sukurtų sistemą, leidžiančią laimėti prieš matematiniais dėsningumais paremtas kazino, loterijų, automatų taip pat ir lažybų sistemas, tai šiandien jis būtų labiausiai žinomas ir turtingiausias šios planetos žmogus. Bet kol kas, kiek aš pastebėjau, turtingiausi žmonės arba paveldėjo turtą, arba uždirbo jį savo protu“, – sako profesorius.

Tikros istorijos: į kazino įleis bet kokios būklės
Turintys problemų dėl lošimų pagalbą, išsigelbėjimą ir supratimą randa anoniminių lošėjų grupėse. Tokia veikia ir Šiauliuose. Ją vienas ar keli naujokai papildo kas savaitę. Čia juos atveda finansinės problemos – kai jau paimti visi įmanomi kreditai, kai slegia skolos visiems draugams... Tokie anoniminių lošėjų susitikimai išties padeda mesti lošti.

Patirtimi sutiko pasidalyti vienas šiaulietis. „Kas ieško pagalbos, tas randa. Dažnai būna, kad probleminių lošėjų artimieji ieško pagalbos ir ateina pas mus. Arba galima vykti į Kauną, Klaipėdą ar Vilnių, į priklausomybių ligų centrą ir nuo priklausomybės gydytis pagal Minesotos programą“, – sako šiaulietis.

Pasak jo, turintys problemų su lošimu į grupę ateina, kai išaiškėja visa tiesa artimųjų aplinkoje ir nebegali slėpti, meluoti, kad viskas yra gerai. Žmogus į grupę ateina po tos tiesos akimirkos – palūžęs ir bijantis pasaulio. „Pas mus jis atranda supratimą: visi yra išgyvenę tas problemas ir žino, ką reiškia tokia situacija. Vieniems sekasi geriau, kitiems – blogiau. Turime tokių pavyzdžių, kai žmogus atėjo ir jau nuo pirmos dienos trejus metus neturi jokių problemų, nors tai buvo vienas iš baisesnių atvejų“, – sako vyriškis.

Kitam pavyksta pusę metų nelošti, paskui jis sugrįžta trumpam į grupę. Kiekvienas atvejis yra absoliučiai unikalus.
Tai ką byloja patirtys? Kad gali palošti tris valandas su dešimčia eurų ir išeiti iš kazino. Bet yra daugybė atvejų, kai tris tūstančius eurų žmogus pralošia per valandą ir tuomet ieško, kaip dar pinigų prasimanyti.

Apkritai, pasak šiauliečio, pralošti per valandą galima neribotą pinigų kiekį. O dažniausiai valanda neapsiribojama, lošiama ir paromis. Štai žmogus rekordas – trys paros be sustojimo ir niekas jo nebando sustabdyti.

Kazino esą deklaruoja: jei žmogaus elgesys yra neadekvatus, šis yra išprašomas lauk. Bet realybė kitokia.

„Aš ir pats, kai eidavau lošti, būtinai vartodavau alkoholį. Būdavo, kad virsti nuo kėdės, bet tavęs neišgina, nes turi pinigų krūvą ant stalo ir jie yra garantuoti, kad juos jiems paliksi. Jeigu jie žino, kad pas tave kišenėje yra keli eurai, tai tu girtas į kazino neįeisi. Bet jeigu žino, kad turi pinigų ir tie pinigai tą dieną yra išlošti, tai įleis bet kokios būklės“, – sako pašnekovas.

Šiaulietis pasakoja, kaip pats yra tokį prašymą rašęs, bet vis tiek sėkmingai eidavo beveik visur, kur norėdavo.

„Viename kazino nesvarbu kokios būklės, nesvarbu kelintą valandą nakties gali parašyti prašymą, kad šiandien įleistų. Tada praloši, ką turi piniginėje, išeini, nueini iki bankomato, vėl parašai tokį prašymą ir vėl tave įleidžia. Ir taip kartodavosi tris-keturis kartus per naktį. Taigi klausimas: ar penktą ryto išgėręs maždaug litrą viskio esu adekvatus, ar galiu blaiviai spręsti, kad blaivus apsisprendimas galioja ar negalioja“, – klausia vyriškis.

Juokaujama pusiau rimtai: reikia ruletę apversti, kad iš tiesų jau būtumei probleminis klientas, kuris gali pridaryti nuostolių.

Kiti po prasilošimo vaikšto gyvi tik laimingo atsitiktinumo dėka. Vienas žmogus planavo nusižudyti, nes jau nebematė šviesos tunelio gale. Tik čia paskaičiavo – jeigu nusižudys, jo skolos liks vaikams. Jis neišdrįso to padaryti.