Kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima gerinti mokinių pasiekimus vykdant bendruosius ugdymo planus, ar mokinių pasiekimų gerinimas yra misija įmanoma? Į šiuos klausimus gilintasi Salduvės progimnazijoje vykusioje teorinėje-praktinėje konferencijoje, kurioje siekta aptarti ir pasidalyti gerąja mokyklų patirtimi. Į Švietimo ir mokslo ministerijos, Pagrindinių mokyklų asociacijos ir Salduvės progimnazijos organizuotą konferenciją suplūdo bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, mokyklų vadovai ne tik iš Šiaulių, bet ir Šalčininkų, Kelmės, Panevėžio, Klaipėdos ir t. t. Iš viso – per 190 dalyvių iš bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokymosi ir mokymo problemos, įžvalgos aptartos pirmojoje konferencijos dalyje. Geroji ir pasiteisinusi patirtis atskleista mokyklų parengtuose stendiniuose pranešimuose. Vėliau  konferencijos dalyvių darbas vyko grupėse žemų pasiekimų įveikimo, patyčių mažinimo ir kt. temomis.

Mokyklų idėjos keliaus į nacionalinį lygmenį
Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė sako, kad šios konferencijos tikslas – skatinti mokyklas dalytis praktine patirtimi ir taip susipažinti su kiekvienos mokyklos pasiteisinusiais sprendimais, kuriuos būtų galima siūlyti ministerijoms ir institucijoms.

„Tai, kas yra praktikoje pasiteisinę, gali ateiti į kitas mokyklas. Dokumentuose įrašytos praktikos sudarytų galimybes veikti lanksčiau. Mes, šiauliečiai švietimo žmonės, diktuojame madas nacionaliniu lygmeniu – jau esame sukūrę ir pasiūlę socialinį ugdymo modelį bei kt. Tad  ministerija įsiklauso, vertina ir pripažįsta, jog tai skleistina šalyje“, – sako Salduvės progimnazijos direktorė.

Šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos aktualija – gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, kelti jų motyvaciją mokytis.

„Aš manau, kad pagrindinis dalykas turi būti mokytojų kompetencijų tobulinimas, nes vaikai yra kita karta, ir jie jau yra kitokie. Mokytojai turi tradicinį mokymą, o gyvenimas diktuoja kitus dalykus: darbo rinka ar darbdaviai sako, kad pabaigę aukštąsias, turintys gerus pažymius ne visada bus geri darbuotojai, nes jie nemoka dirbti komandoje, neturi bendrųjų kompetencijų, kaip save pateikti, kaip ieškoti ir apdoroti informaciją, stokoja darbo įgūdžių. Tad reikia ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas. O mokytojų didesnė dalis vis dėlto linkusi prie akademinio ugdymo, diegti akademinį turinį. Visiškai suprantama, nes yra egzaminai, baiminamasi, kad neišlaikys“, – paaiškina N. Kaunickienė.

Todėl būtina nacionaliniu lygmeniu pasirūpinti, jog mokytojai imtų kreipti dėmesį į bendrųjų kompetencijų ugdymą.

Taip pat svarbus ir dėmesys vaikui, augančiam šeimoje, turinčioje socialinių, ekonominių ir kitų problemų. Kaip atrasti dialogą su mokiniu, kuris yra užsidaręs nuo jį supančios aplinkos, žmonių, žinių – tarsi užsidėjęs skafandrą... Kaip pažinti, kaip ugdyti jo bendrąsias kompetencijas, kad jis norėtų mokytis ir patirtų sėkmę?

Mokomi, bet nesimokantys vaikai
„Mokyklose dominuoja mokymas, tik 30 proc. ugdymo sudaro mokymasis. Mokytojas stovi prieš klasę, padiktuoja, kaip reikia daryti. O turėtumėme sudaryti sąlygas mokytis pačiam – vadinasi, mokytojas pateikia užduotis, suorganizuoja ir vaikas pats mokosi, aiškinasi ar diskutuoja darbo grupėje. Tad siekiamybė, kad pamokose dominuotų mokymasis, kai vaikas aktyvus, o ne mokymas, kai aktyvus yra mokytojas. Nors turėtų dominuoti mokymasis, šiuo metu mokymas užima 70 proc. Jei mokytojas išdėsto savo tiesas, nereiškia, kad vaikas jas paima ir išmoksta. Šiuolaikiniai vaikai nori patys ieškoti, kurti, tyrinėti, analizuoti ir pan.“, – teigia  N. Kaunickienė.

Ir štai vienas iš daugelio stendų, kurį buvo galima išvysti konferencijoje – Didždvario gimnazijos.

„Mes pristatome savo gimnazijos patirtį, kaip bendradarbiaudami mokytojai ir klasių kuratoriai gerina mokinių pasiekimus. Mūsų gimnazijoje nėra klasių auklėtojų, o yra keturios klasių kuratorės pagal koncentrus. Jeigu yra pamokų nelankymo ar kitų klausimų, problemų, tai klasės kuratorės gali greitai pagelbėti ir padėti. Gal mokinio namuose, gal šeimoje, gal yra kitų problemų, o klasės kuratorius yra tarpininkas. Jo dėka, pavyzdžiui, jei mokinys sirgo, spragos greičiau, efektyviau likviduojamos. Mūsų gimnazijoje mokytojas yra mokytojas, jis nesirūpina klasės reikalais. Kai pakeitėme mokyklos valdymo struktūrą, tai labai pasiteisino“, – gerąja praktika pasidalijo Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Romualda Pupinytė.

Salduvės progimnazijoje vyko teorinė-praktinė konferencija, kurioje siekta aptarti ir pasidalyti gerąja mokyklų patirtimi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.