Nuo gegužės vidurio prasidėjęs maudymosi sezonas per daug džiaugsmo šiauliečiams nekelia, nes šiemet Šiaulių miesto savivaldybė paplūdimių priežiūrai finansavimo nepadidino, todėl aštuoni gelbėtojai pasikeisdami budės tik dviejuose paplūdimiuose – prie Prūdelio ir Rėkyvos ežero. Už gelbėjimo darbus ir paplūdimių priežiūrą atsakingas ilgametę darbo patirtį turintis paplūdimių specialistas Vidas Bikinas sako, jog kai kas nors nuskęs, tada miesto valdžia pagalvos apie gelbėtojų pajėgų stiprinimą. O kol kas skendimas – kiekvieno skęstančiojo reikalas, išskyrus tuos atvejus, kai maudaisi Rėkyvoje ar Prūdelyje iki 20 val.

Gelbėtojų priežiūra – tik dviems paplūdimiams
Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėms antrus metus nesutariant, kas turėtų finansuoti gelbėtojų darbą prie Bubių tvenkinio ir Geluvos ežero, saugesni galės jaustis tik Rėkyvos ir Prūdelio paplūdimius pasirinkę poilsiautojai. Ten dirbs aštuoni patyrę gelbėtojai.

Pasak V. Bikino, gelbėtojai jau pasiruošę darbui: patys savo jėgomis ruošia paplūdimio aplinką, renka šiukšles, pjauna žolę. Nors oficialiai maudymosi sezonas prasidėjo gegužės 15 dieną, kol kas nukentėjusiųjų nebuvo.

„Prižiūrimi ir Miesto savivaldybės oficialiai įteisinti yra tik du paplūdimiai. Tai šioms vietoms aštuonių gelbėtojų tikrai pakanka, tačiau žmonės maudosi ne tik Prūdelyje ar Rėkyvoje. Be to, gyventojų saugumas užtikrinamas nuo 9 iki 20 val., kai tuo tarpu vasarą neretai poilsiautojai ilgai žaidžia tinklinį, vėlai vakare maudosi. Tad nelaimė gali nutikti, kai gelbėtojai nebudi. O kadangi vasara tik prasidėjo, tad darbo nusimato daug“, – sako jis.

Gelbėtojai kartais susiduria su labai nemaloniomis situacijomis, kai jiems reikia kovoti su nepaklusniais poilsiautojais. Rimtesnius incidentus padeda spręsti policija.

„Gelbėtojai turi būti viskam pasiruošę. Kažkada turėjome šešis gelbėjimo postus ir prižiūrėjome ne tik Rėkyvos ir Prūdelio, bet ir Bačiūnų, Talkšos, Pageluvio ir Bubių paplūdimius. Pasikeitus teritorijų planavimui, Šiaulių miestas dabar rūpinasi tik dviem. Jei minėtuose telkiniuose besimaudant nutiktų nelaimė, valdžia gal pradėtų galvoti. Ypač Šiaulių rajono savivaldybė stengiasi taupyti, o Šiauliuose svarstoma galimybė atnaujinti Talkšos ir Bačiūnų pliažus“, – sako V. Bikinas.

Paradoksas: skęsta mokantys plaukti
Pasak medikų, net ir labai geram plaukikui gali grėsti pavojus, todėl visi poilsiautojai turėtų prie vandens telkinių elgtis atsakingai. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio.

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog pastarieji metai gana sėkmingi ir miesto paplūdimiuose nuskendusių nebuvo, o dažnesnės nelaimės pasitaiko aplinkinių rajonų mažiau žinomuose vandens telkiniuose.

„Yra daug vandens telkinių, kuriuose žmonėms maudosi. Maudosi ir sodų bendrijų tvenkiniuose. O ištikus nelaimei, žmonės net nesugeba įvardyti vietos, kur tos pagalbos reikia. Neseniai Miesto savivaldybėje buvo pasitarimas dėl skendimų prevencijos: siūlyta prie visokių tvenkinių kabinti gelbėjimo ratus, informacinius skelbimus ir reikalui esant net tuos prūdus aptverti. Taip pat rekomenduojama saugoti mažamečius vaikus, nes jie neprižiūrimi dažniausiai ir skęsta“, – sako E. Kukaitienė.

Pasak gydytojos, nelaimės priežastys būna pačios įvairiausios, tačiau viena dažniausių – bevertės lažybos siekiant įrodyti, kas gerai plaukia, kad gali visą ežerą perplaukti. Koją kiša ir alkoholis. Taip pat nelaimės vandenyje dažnos išsiruošus paplaukioti valtimi, kuri, kaip vėliau paaiškėja, buvo nesandari.

„Kas nemoka plaukti, į vandenį dažniausiai nė nelenda, o kurie moka, tai drąsiai elgiasi ir skęsta...

Nemaža spraga – gelbėtojų darbas. Su užsieniu mums nėra ko lygintis. Esu mačiusi, kur gelbėtojai kas keletą metrų sėdi bokšteliuose, plaukioja vandenyje ir sąžiningai budi. Manau, jog mūsų gelbėtojai abejingesni, nes trūksta jų išlaikymui lėšų, todėl nėra motyvacijos ir dirbti. Be to, prie kiekvieno nesimaudančiojo po gelbėtoją nepastatysi. Kartais atrodo, jog žmonės nemąsto. Kol kas Šiauliuose nelaimių nebuvo, tačiau visada reikia būti atsargiems“, – teigia gydytoja.
Pastebima, jog dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų. Jie tiesiog panyra be jokio garso ir viskas vyksta žaibiškai. Todėl E. Kukaitienė pataria tėvams ypač saugoti mažamečius vaikus esant prie vandens.

Netvarkingi paplūdimiai šiauliečių nevilioja
Daugelis miestiečių dažniausiai maudosi jūroje, o į Šiaulių vandens telkinius net kojos nekiša, nes dugne mėtosi šiukšlės, o ant kranto, kaip teigia miestiečiai, vargu ar kur pamatysi gelbėtoją.

„Mano šeimai maudymosi sezonas prasidėjo nelaimingai, nes mano dukra besimaudydama Rėkyvos ežere užlipo ant stiklo šukės ir stipriai persipjovė koją. Tad galiu pasakyti, kad mūsų ežerai neprižiūrėti ir užteršti. Tad negali žinoti, kas bet kuriame vandens telkinio dugne tūno. O ir gelbėtojų Rėkyvoje nematėme. Gerai, kol viskas gerai. O jei nutiktų rimtesnė nelaimė? Kas tada?“ – „Šiaulių naujienoms“ sakė Inta.

Kita šiaulietė sako, jog  visai nesimaudo Lietuvos vandens telkiniuose, nes visur prasta situacija – nesutvarkytos pakrantės, žolėmis apaugę paplūdimiai, todėl ir į pajūrį retai važiuoja.

„Turiu ir nemalonios patirties. Esu pati skendusi viename iš Šiaulių telkinių ir manęs niekas negelbėjo. Dėkui Dievui, kad draugai mane sugebėjo ištraukti. Tikriausiai gelbėtojų nėra, nes nėra finansavimo, tačiau manau, jog į žmonių gyvybes miestas turėtų atsižvelgti labiau“, – sako Deimantė.

Tuo tarpu šiaulietis Rolandas sako, kad saugiausiai jaučiasi poilsiaudamas Lietuvos pajūryje, nes ten budi gelbėtojai. „Labai retai būnu prie vandens telkinių, tačiau niekada nesijaučiu saugiai. Žinau, kad vasarą daug žmonių prie vandens poilsiaudami susižeidžia, o kai kurie net nuskęsta. Manau, kad ir Šiauliuose nėra pakankamai pasirūpinta besimaudančiais ir jų gelbėjimu, todėl dažniausiai poilsiauju prie jūros, kur budi gelbėtojai“, – sako jis.

2016 06 09 14

Šiemet miesto savivaldybė paplūdimių priežiūrai finansavimo nepadidino, todėl aštuoni gelbėtojai pasikeisdami budės tik dviejuose paplūdimiuose – prie Prūdelio ir Rėkyvos ežero.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94493290
Į viršų