Neseniai sporto pasaulį sukrėtė žinia – nuo sepsinio šoko, eidamas 75-uosius metus, mirė legendinis amerikiečių boksininkas Muhamedas Ali, kuris per savo profesionalią karjerą ringe kovojo 61 kartą, pasiekė 56 pergales (37 nokautu) ir patyrė penkis pralaimėjimus. 1960 metais jis tapo olimpiniu čempionu, o 1999 metais buvo pripažintas amžiaus sportininku. Ir nors M. Ali nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio sirgo Parkinsono liga, kuri jam buvo diagnozuota dar 1984 metais, tai jam nesutrukdė užsitarnauti vieno geriausio visų laikų sunkiasvorio boksininko vardą.

Tačiau ar iš tiesų sportas ir sunki liga yra suderinama? Ar tai neiššaukia skaudžių pasekmių? Apskritai, kokie sveikatos pavojai tyko aktyviai sportuojančio žmogaus? Pabandėme kartu su specialistais atsakyti į šiuos ir kitus profesionalams ir mėgėjams sportininkams svarbius klausimus.

Viskas priklauso nuo fiziologijos
Paklausėme Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto (SHS) centro vyresniosios specialistės kineziterapeutės Daivos Kančelkienės, kaip įmanoma profesionaliai sportuoti ir išvengti sunkių ligų, kaip atsitiko nuo praėjusios amžiaus devintojo dešimtmečio Parkinsono liga sirgusiam bokso legendai M. Ali.

Kineziterapeutė atsakė, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir viskas priklauso nuo jo fiziologijos.

„Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Viena iš priežasčių – galvos smegenų daugybinės traumos, pavyzdžiui, boksininkams. Tad komentuoti konkretų atvejį būtų sudėtinga, nes kiekvienas toks atvejis yra vienetinis ir kito tokio gali nebūti. Tiesiog viskas priklauso nuo žmogaus fiziologijos, taip pat ir rasės. Pavyzdžiui, juk daugiausiai ištvermingiausių bėgikų yra būtent  afroamerikiečiai, o visa tai lemia jų fiziologija“, – aiškina specialistė.

Pavojus tyko žaidybinių sporto šakų atstovų
Pasak D. Kančelkienės, kalbant apie sportininkų tykančius sveikatos pavojus, dažniausiai įvardijamos įvairios  traumos. Be to, pirmiausia reikia atskirti mėgėjišką sportą nuo profesionalaus. Specialistės teigimu, profesionaliai sportuojantis žmogus viską daro nuosekliai, jo kūnas sistemingai ruošiamas didėjantiems krūviams.

„Daugiausiai visokių nelaimingų atsitikimų ir staigių mirčių nutinka krepšininkams, dviratininkams ir futbolininkams. Taip yra dėl to, kad šiose sporto šakose krūvis paskirstomas labai netolygiai. Pavyzdžiui, krepšininkai varžybų metu laksto ir staiga sustoja. O kai žmogus juda, jo širdis labai stipriai dirba, tad kai jis sustoja, širdis nebespėja persitvarkyti. Tada dėl netolygaus krūvio daugiausiai ir įvyksta įvairios nelaimės. Vis dėlto tokia rizika labiausiai išlieka sportininkams, kurie savo karjeroje padaro pertrauką“, – apie sveikatai pavojingas sporto šakas sako D. Kančelkienė.

Ji taip pat pažymi, kad širdis mažiausiai nukenčia tokiose sporto šakose, kur kartojasi judesys. Tai – ėjimas, irklavimas, čiuožimas, kardiotreniruokliai. Tokios veiklos metu širdis dirba padidintu intensyvumu, bet ritmingai, nėra šuoliavimo.

Esi ne profesionalas – būk atsargus
Vis dėlto D. Kančelkienė pabrėžia, kad siekiant, jog sportas žmogaus sveikatai nekeltų pavojaus, SHS centro specialistai ypač profesionaliems sportininkams rekomenduoja ne tik sveikatos patikrinimą, bet ir kompleksinį fizinių savybių ir pajėgumo tyrimą: įsivertinti kvėpavimo sistemos būklę, reakcijos greitį, raumenų jėgą.

„Anaerobinio pajėgumo nustatymui naudojamas veloergometrinis tyrimas – testuojami  įvairių sporto šakų sportininkai. Atliekamas standartizuotas testas, kurio tikslas – išprovokuoti širdį plakti submaksimaliu širdies susitraukimų dažniu (85 proc. maksimalaus konkrečiam žmogui) ir stebėti, kaip kinta elektrokardiograma arba spaudimas. Retas tiriamasis pasiekia submaksimalų širdies susitraukimų dažnį, kuris įmanomas fiziologiškai. Tai rodo mažą širdies, o ir pačių tiriamųjų treniruotumą, nes širdis nepasiruošusi didesniam nei įprastas fizinis krūvis. Esant dideliam širdies susitraukimų dažniui atsiranda santykinis vainikinių kraujagyslių nepakankamumas, širdžiai ima trūkti kraujo ir deguonies, todėl ji pradeda badauti, gali vystytis tokie patys procesai kaip miokardo infarkto metu ar staigios kardialinės mirties atveju“, – įspėjo D. Kančelkienė.

Geresniems sporto rezultatams pasiekti bei traumų prevencijai rekomenduojama įsivertinti atskirų raumenų grupių jėgų balansą diagnostine testavimo įranga: įvertinus raumenų jėgą judesio metu rezultatai palyginami su rekomenduojama raumenų jėgos ir jėgos pusiausvyra, atsižvelgiant į kiekvieno tiriamojo individualų kūno masės indeksą.

Na, o žmogui, kuris sportuoja neprofesionaliai, pasak specialistės, reikia būti itin atsargiam – fizinį krūvį didinti palaipsniui  ir atsižvelgti į tai, koks tavo amžius, kokia sąnarių būklė ir kita.

D. Kančelkienės teigimu, nesportavusiam žmogui netinka bėgimas, žaidybinės sporto šakos – tokios kaip krepšinis ar futbolas. Todėl pradedantiems sportuoti patariama pasikonsultuoti su specialistais, įsivertinti fizines organizmo savybes ir pajėgumą. Rekomenduojama turėti pulsomatį  ir, jei jis rodo 160 dūžių per minutę, tai riba, kurios peržengti negalima.

D. Kančelkienė sportininkams rekomenduoja atlikti ne tik sveikatos patikrinimą, bet ir kompleksinį fizinių savybių ir pajėgumo tyrimą.

D. Kančelkienė sportininkams rekomenduoja atlikti ne tik sveikatos patikrinimą, bet ir kompleksinį zinių savybių ir pajėgumo tyrimą.
Asmeninio archyvo nuotr.