Nepraėjus nė valandai po žemų kainų mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ atidarymo Šiauliuose, socialiniai tinklai lūžo nuo šiauliečių sarkazmo. Prie parduotuvės jau nuo pat ankstyvo ryto nusidriekusi kilometrinė eilė tapo pagrindiniu gyventojų pokalbių objektu. „Kvaila liaudis, lyg rytoj tų bananų nebebus“, „išalkę šiauliečiai“, „vergai ir Afrikoj vergai“, „gerai, kad neisiu, nes sutryps kaip tarakoną“, – štai taip socialiniame tinkle ironizavo šiauliečiai. Akivaizdu, kad lietuviams labai sunku nepasiduoti masinei pirkimo isterijai.
Rinkos tyrimai rodė, kad šiose parduotuvėse apsilankyti planavo daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Ir tai pasitvirtino: visoje Lietuvoje į tinklo parduotuves gyventojai suskubo kaip bitės prie medaus. Taigi, Šiauliai nebuvo išimtis.
Turbūt toks ažiotažas truks dar kurį laiką, o prekybininkai teiks ypač agresyvius pasiūlymus ir akcijas. Tik klausimas kiek ilgai?
Nori visko, ko neturi kitas
Psichoanalitinis psichoterapeutas Robertas Balčiūnas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad įvykio sureikšminti nereikėtų. Žmonės tiesiog seka naujoves ir yra smalsūs. Toks pat reiškinys vyksta ir mugėse. Pavyzdžiui, jeigu prie vieno prekystalio vienu metu prieina daugiau pirkėjų, kitiems iš karto darosi smalsu, ką jie ten atrado.
Psichoterapeutas svarsto, kad galbūt gyventojai suskubo į naują parduotuvę apsižiūrėti kainų, įsitikinti, ar iš tiesų ten viskas pigiau, ir tuo pačiu kažką įsigyti.
„Manau, kad marketingo specialistai puikiai sužaidė. Pradėta svarstyti, kas nutiktų, jeigu pigių prekių nebeliktų. Tokiais atvejais reikia ar nereikia žmonės nori turėti tai, ko gali nelikti ar paimti kitas žmogus. Čia suveikia konkurenciniai dalykai. Žmonės linkę konkuruoti, jiems smagu gauti tai, ko neturi kiti“, – akcentuoja R. Balčiūnas.
Jis taip pat pastebi, kad žmonės yra gana egocentriški. Ne visada pagalvoja, kad be jų į parduotuvę važiuos dar šimtai žmonių. Tam tikra prasme mes galvojame, kad ten atvažiuosime tik mes vieninteliai ir viskas bus tik mums. Specialisto teigimu, toks mąstymas išlikęs nuo vaikystės.
Nieko keisto, kad atsirado ir tokių, kurie į parduotuvės atidarymą atsitempė čiužinius ir palapines. Kai paskelbiamos įvairios akcijos, panašiai būna ir kitose Vakarų valstybėse. Psichoterapeutas paaiškina, kad kai žmonės labai nori kažką gauti, pasitelkia didelę kantrybę. Be to, mes ir patys savo galvose esame linkę susikurti kažką įspūdingo.
Veikiame paveikti fantazijos
„Mes nežinome, kaip tiksliai viskas atrodys parduotuvėje. O žmogus nežinomybės nemėgsta, todėl mes kuriame fantaziją, o fantazija yra kaip Gralio taurė. Nors niekas jos nematė, visi tiki, kad tai yra kažkas stebuklinga. To visi labai nori ir tai labai traukia“, – pabrėžia R. Balčiūnas.
Taigi, galbūt mes skubame į naujos parduotuvės atidarymą dėl mūsų fantazijos pasekmių. Tikime fantazija, kad šis parduotuvių tinklas bus kitoks. Manome, kad ten bus mažesnės kainos, kažkas bus geriau, labiau vakarietiška ir tikslinga. Ta fantazija turbūt mus ir verčia įsitikinti, ar iš tiesų ten viskas taip gerai.
Tuo tarpu, kai vieni stovi eilėse, kiti taip besielgiančius skuba pašiepti – socialiniuose tinkluose rašyti neigiamus komentarus. Psichoterapeutas pastebi, kad dažniausiai taip elgiasi jauni žmonės, užaugę visai kitoje kultūroje.
„Manau, kad tyčiojimasis yra smurtas. Jis labai dažnas Lietuvoje ir tarsi įgavęs normos tradiciją. Tarsi labai smagu pasityčioti iš kito, jį pasmerkti. Smurtas yra susijęs su nepasitikėjimu savimi. Nemanau, kad tai yra gerai, bet tikiu, jog visa tai pavyks sustabdyti tik šviečiant visuomenę“, – sako R. Balčiūnas.
