Pasklidusi žinia, kad bus apmokestinamos išmokos bedarbiams, turbūt ne vienam bedarbiui sukėlė šoką. Darbo netekę asmenys suskubo skųstis, kad valdžia iš jų bando atimti paskutinius centus. Tačiau iš tiesų viskas nėra taip baisu. Ekspertai suskubo nuraminti, kad nedarbo draudimo išmokos tikrai žmogui nesumažės. Nors jos bus apmokestinamos, tačiau tuo pačiu metu jos bus didinamos vidutiniškai 48 proc. Tam jau naujajame socialiniame modelyje numatyta per 40 mln. eurų. Taip pat nedarbo socialinių draudimų įmokų tarifas bus didinamas iki 1,8 proc. dydžio, nedarbo draudimo išmoka nebūtų mažesnė nei dabar.
Pinigai iš vienos kišenės nubyrės į kitą
„Sumažinti bedarbio pašalpą yra žymiai paprasčiau, negu ją apmokestinti. Jeigu planuojama pašalpą padidinti ir tada ją apmokestinti, tuomet mokesčių mokėtojų pinigai tiesiog iš vienos kišenės nubyrės į kitą. Realiai pašalpa žmonėms sumažės arba niekas nepasikeis ir bus tik dar vienas apmokestinimo lygis“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tuo tarpu ekonomistas Romas Lazutka sako, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritardamas įstatymo pataisoms, kuriomis bus apmokestintos nedarbo draudimo išmokos, pasielgė teisingai. Anot jo, socialinio modelio projekte siūloma bedarbio pašalpą ne tik apmokestinti, bet ir didinti.
„Gerai, kad siūloma pašalpą didinti ir apmokestinti. Pašalpos yra kaip pajamos. Žmogus galbūt nieko neuždirbo, bet anksčiau mokėjo įmokas „Sodrai“. Vadinasi, tai yra nusipirkta bedarbio išmoka. Todėl ją, kaip ir visas pajamas, reikėtų apmokestinti“, – akcentuoja R. Lazutka.
Jis stebisi, kodėl bedarbių pašalpos nebuvo apmokestintos anksčiau. Darbo išmokomis, kaip ir ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpomis gyventojo pajamos kompensuojamos jau seniai. Taigi, esą yra teisinga joms taikyti tokį patį mokestį.
Reforma yra būtina
Ekonomistas sako, kad iš paties apmokestinimo bedarbiams konkrečios naudos nebus, tačiau anot jo, po apmokestinimo į rankas gauta pašalpa turėtų būti didesnė negu yra dabar.
„Tokia reforma labai reikalinga, nes iki šiol nedirbantys žmonės buvo mažai apsaugoti. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis ir su mūsų atlyginimais bei kitomis išmokomis, bedarbio pašalpos buvo labai mažos ir neatliko savo funkcijos. Be to, bedarbio pašalpą mažai kas gauna, nes taikomi reikalavimai yra labai griežti“, – sako ekonomistas.
Jis tikina, kad įvykdžius reformą, trumpesnį laiką dirbęs žmogus įgis teisę gauti bedarbio pašalpą. Jos dydis bus didesnis ir ji bus mokama ilgesnį laiką nei bet kada anksčiau.
„Tą problemą reikėjo spręsti, nes dirbantys žmonės moka įmokas „Sodrai“ ir žmonės nusipelno gauti pagalbą, kai jos jiems prireikia. Tai nėra žmogaus šelpimas, tai jo draudimo išmoka“, – pabrėžia R. Lazutka.
Jis taip pat pastebi, kad žmonės nusipelnė ne tik didesnės bedarbio išmokos, reikėtų galvoti ir apie minimalaus darbo užmokesčio (MMA) didinimą: „Kai žmogus dirba, svarbu, kad jis užsidirbtų pakankamai ir galėtų išgyventi. Kai žmogus netenka darbo, jis turi gauti bedarbio išmoką. Vienas dalykas kito nepakeičia, nekompensuoja ir vienas kitam netrukdo. Bedarbio išmoka reikalinga, kai žmogus netenka darbo, o didesnis MMA ypač svarbus žmonėms, dirbantiems nekvalifikuotus darbus. Jų alga maža, nekvalifikuotus darbuotojus lengva pakeisti, todėl valstybė į tai turėtų įsikišti ir situaciją pakoreguoti.“
