Panašu, kad Šiaulių universiteto gimnazijos laukia permainos. Šiaulių miesto savivaldybė užsigeidė pakeisti šios gimnazijos statusą. „Užbėgdami įvykiams už akių, norime, jog ši gimnazija taptų arba biudžetinė, arba privati“, – sakė valdžia. Klausite, kuo Savivaldybei užkliuvo dabartinis – viešosios įstaigos – Šiaulių universiteto gimnazijos statusas? Valdžia atsako – yra „puokštė“ netikusių reikalų, susijusių su šiuo statusu. Neva mokyklos pinigus tuomet valdo ne direktorius, o administracijos direktorius. Kiek gimnazija gauna lėšų ir kaip jas išleidžia – vėl ne „kožnai“ nosiai žinoti... „Norime, kad biudžeto lėšos judėtų skaidriai ir aiškiai“, – teigė miesto meras.
Pinigus skirsto vienas, atsakomybė – kitam
Vakar Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pakvietė žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie viešųjų įstaigų finansavimo principus. Dėmesio centre – tokį teisinį statusą turinti Šiaulių universiteto gimnazija. „Visų kitų miesto darželių ir mokyklų – gimnazijų, progimnazijų, pradinių – statusas – biudžetinė įstaiga“, – aiškino miesto meras ir pridūrė, kad viešosios įstaigos statusas sukelia nemažai problemų.
Savivaldybė, nepaisant Šiaulių universiteto gimnazijos išskirtinio statuso, kasmet skiria jai pinigų iš miesto biudžeto. Štai pernai gimnazijai skirta 163,8 tūkst. eurų. Kur jie panaudojami, gali sužinoti tik išrinktieji, kitaip tariant gimnazijos dalininkai – Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių universiteto atstovai. Tačiau ir jiems tokia galimybė suteikiama ne dažnai – vos kartą per metus.
„Kiekvienos biudžetinės įstaigos direktorius valdo pinigus, kurie vadinami asignavimais. Direktorius deda parašą ir skirsto pinigus į vieną ar į kitą pusę. Tuo metu viešojoje įstaigoje direktoriaus pareiga skirstyti pinigus perkeliama administracijos direktoriui. Tai yra labai labai keista. Nes išeina taip, jog administracijos direktorius tampa atsakingas už pinigus, kuriuos realiai skirsto įstaigos vadovas. Taigi, administracijos direktorius tampa įkaitu. Taip būti negali. Reikia sustatyti daiktus į savo vietas“, – sakė A. Visockas.
Kam naudojami pinigai? Komercinė paslaptis!
Kalną problemų dėl dabartinio Šiaulių universiteto gimnazijos statuso įžvelgia ir Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. „Skaidrumas, viešumas, valdymo operatyvumas... Viso to trūksta šiuo atveju“, – sako jis ir pateikia pavyzdžių.
Eilinė miesto mokykla, kuri, kaip įprasta, yra biudžetinė įstaiga, privalo savo internetinėje svetainėje paviešinti ataskaitą. Viešosioms įstaigoms tuo metu suteikiama daug didesnė laisvė. Šiose įstaigose nebūtina atlikti audito, nebūtina internetinėse platybėse viešinti savo finansinių ataskaitų. Nebent tokį norą išreiškia dalininkai.
„Problema, aš gal per savo prizmę pasakysiu, kad mes neturime teisės atlikti finansinio audito šitose įstaigose. Ataskaitos yra teikiamos tik labai siauram ratui – tik atstovams, t. y. dalininkams. Tuo metu visuomenė, šiuo atveju – Šiaulių miesto taryba – negauna jokios ataskaitos, nes jos niekas neteikia“, – teigia Savivaldybės kontrolierius bei papildo, kad gali būti, jog viešosios įstaigos gauna finansavimą ne tik iš miesto biudžeto, bet ir 2 proc. paramą ar pan., tačiau kaip jos išleidžiamos – nesužinosi. „Viešoji įstaiga gali pareikšti, kad tai yra komercinė paslaptis ir jokių duomenų tu negausi“, – tikina A. Ušeckas.
Seimo kontrolieriaus teigimu, tamsus šešėlis ant mokyklos dėl dabartinio statuso gali kristi ir dėl darbo užmokesčio. Biudžetinių įstaigų darbuotojai gauna atlyginimą, kuris patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Tuo metu viešosiose įstaigose – vėl laisvė.
„Valstybės kontrolė kai vertino, pažymėjo, kad kelis kartus skyrėsi atlyginimai, palyginus su biudžetinėmis įstaigomis. Nes skiriant darbuotojams atlyginimus viešosiose įstaigose iš viso nėra nustatytos tvarkos. Nors lėšos skiriamos iš biudžeto, jos gali būti naudojamos nesakau, kad giminaičių, draugų ar pažįstamų ratui, bet...“ – dar vieną problemą įvardijo A. Ušeckas.
Nesusipratimų gali kilti ir dėl viešosios įstaigos teikiamų paslaugų įkainių. Juos esą gali susigalvoti pats įstaigos vadovas.
Ruošiamasi dar vienai reformai
Šiaulių miesto mero teigimu, ši problema per daugybę metų jau pribrendo, todėl būtina visus teisinius dalykus sutvarkyti. Kad ir Savivaldybei būtų ramu, ir Šiaulių universiteto gimnazijai ateityje nepelnytai netektų vardo susiteršti.
„Ko siekiame? Teisinės tvarkos. Noriu, kad šita gimnazija būtų konkurencinga, kai ateis laikas ir prasidės kalbos apie tai, jog kurias miesto mokyklas reikia sumažinti ar reformuoti. Jei niekas nesikeis – ši gimnazija tikrai praras konkurencingumą. Jei bus išsiaiškinta, kad ji veikia nelegaliai, jos pozicijos nusilps. O mano tikslas – kad gera gimnazija turėtų stiprias pozicijas ir galėtų konkuruoti lygioje kovoje. Kitaip tariant, nesinori, kad dėl šitokio „niekalo“ tėvai nebeleistų vaikų į gimnaziją ir ji ateityje išnyktų“, – teigė miesto meras A. Visockas.
Paklaustas, ar Savivaldybė ruošiasi dar vienai reformai, kurios taikinyje – mokyklos, miesto meras linktelėjo galvą. „Žinome, kad mokinių skaičius mažėja, žinome, kad tam tikri pastatai tampa pertekliniais, ir nori nenori reikės tą daryti. Čia tik laiko klausimas. Šiemet, kitais metais ar dar kitais. Nes kitaip žmonės nesupras, kaip taip gali būti, kad pavyzdžiui, Gytarių mokykloje, kurios plotas – apie 7000 kvadratinių metrų, gali mokytis 350 vaikų. Taip negali būti. Tai yra visiškas resursų mėtymas“, – į ateitį žvelgė miesto vadovas ir pabrėžė, jog nori, kad būtent tada Šiaulių universiteto gimnazija tvirtai stovėtų ant žemės ir niekas negalėtų prikišti, jog mokyklos vadovas daugybę metų galimai veikė ne visai aiškiai ar netinkamai naudojo įstaigos lėšas.
Biudžetinė ar privati?
Pasiteiravus, kaip planuojama išspręsti šį keblumų keliantį statuso klausimą, valdžios atstovai pareiškė, jog bus siekiama, kad Šiaulių universiteto gimnazija taptų arba biudžetine, arba privačia įstaiga. „Aš manau, kad viešosios įstaigos statusas ir buvo įkurtas tam, kad ateityje ši mokykla taptų privati. Kiek suprantu, nepavyko. Bet gal šiemet pavyks. Aš labai pasisakau už privačias mokyklas.
Jeigu gimnazijos direktorius turi tokių galimybių, būtiniausiai tomis galimybėmis reikia pasinaudoti. Jeigu tokių galimybių nėra, tiesiog kviečiu direktorių ir visus kitus atsakingus žmones pasukti teisėtu keliu ir tapti biudžetine įstaiga“, – sakė A. Visockas.
Tiesa, viskas ne taip paprasta. Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė nėra šimtaprocentinė Šiaulių universiteto gimnazijos dalininkė. Jai priklauso tik 2/3 dalių. Likusios – Šiaulių universiteto rankose.
Būtent dėl šios priežasties miesto meras balandžio 27 dieną kreipėsi į Šiaulių universiteto rektorių Donatą Jurgaitį, prašydamas, kad Šiaulių universitetas sutiktų perduoti savivaldybei savo turimas dalis. Be to, kad leistų ir toliau naudoti Šiaulių universiteto pavadinimą po pertvarkymo veiksiančiam juridiniam asmeniui – biudžetinei įstaigai Šiaulių universiteto gimnazijai. „Man atrodo, šio mėnesio viduryje Šiaulių universitetas priims sprendimą ir perduos turimas dalis Šiaulių miesto savivaldybei. Tada Savivaldybei susidarys juridinis pagrindas pakeisti gimnazijos statusą“, – teigė A. Visockas.
Mokyklos gyvenimas nepasikeis
Valdžia tikina, jei taip nutiktų, mokyklos gyvenimas tikrai neapvirstų aukštyn kojomis – ji veiktų kaip veikusi, pavadinimas liktų tas pats, finansavimas taip pat nepasikeistų. Tiek, kad viskas taptų legalu.
Tiesa, galimas ir kitas scenarijus – jei universitetas norėtų palikti viską taip, kaip yra. Šiaulių universiteto rektoriui nusiųstame rašte teigiama, „jei Šiaulių universitetas pageidauja išlaikyti status quo, prašome prisidėti prie VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija finansavimo (aplinkos lėšų skyrimo) proporcingai turimoms dalims.“
„Nes dabar yra taip, kad Šiaulių universitetas lyg ir yra dalininkas, tačiau jis tik teorinis, kuris nieko nedaro. Ir ne tik kad teorinis, bet dar ir trukdantis tam tikrus dalykus padaryti. Pavyzdžiui, šiuo atveju yra du dalininkai. Abu turime po vieną balsą. Ir įsivaizduokite reikia priimti kokį nors sprendimą dalininkų susirinkime. Vienas balsuoja už, kitas – prieš. Sprendimas nepriimtas. Taigi, ši situacija veda į niekur. Taip negali būti ten, kur naudojamos biudžeto lėšos“, – įsitikinęs miesto vadovas A. Visockas.
