Šiaulių miestas ir toliau stiprina draugiškus santykius su Šiaulių rajonu. Nuo gegužės 1 dienos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos automobiliai skubės padėti ne tik nelaimės ištiktiems šiauliečiams, bet skries ir į Šiaulių rajoną. Toks sprendimas, anot miesto ir rajono vadovų, buvo būtinas, nes Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyrius turėjo vos dvi brigadas, kurios nespėdavo padėti tiems, kuriems netikėtai sušlubuodavo sveikata. „Reikėdavo žmonėms ir valandą, kartais – net dvi laukti, kol atskubės brigada“, – tikino svečiai iš Šiaulių rajono. Maža to, net ir dvi medikų brigados Šiaulių rajonui buvo nepakeliama finansinė našta.
Mažėja gyventojų, mažėja ir finansavimas
Vakar priešpiet Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje funkcijos perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei, pavedant ją vykdyti Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai, sutartis.
Vos tik Šiaulių miesto ir rajono merai sudėjo parašus, antspaudus ir spustelėjo vienas kitam rankas, suskubta aiškinti, kodėl prireikė tokios sutarties ir ką ši sutartis pakeis.
Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyriuje sumaištis kilo prieš kelerius metus, maždaug 2011-aisiais. Klerkai iš viršaus tuomet nusprendė, jog greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas turi būti finansuojamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių. „Kaime – 1 brigada buvo skiriama aptarnauti 16 tūkst. gyventojų, mieste – 1 brigada 18 tūkst. gyventojų“, – teigė Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Aloyzas Rapševičius.
Šiaulių rajono ši žinia visiškai nenudžiugino. Juk gyventojų skaičius šalyje nuolat mažėja, mažesniuose miesteliuose šie procesai vyksta dar sparčiau. Buvo akivaizdu – finansavimas mažės.
„Demografinė situacija Kuršėnuose ir aplink juos, kaip ir visoje Lietuvoje, vis prastėja. Gyventojų vis mažėja ir mažėja. Taigi, paskutiniu metu išėjo taip, kad mes, atsižvelgdami į gyventojų skaičių, galime turėti tik 1,4 brigados. Kadangi privaloma išlaikyti dvi brigadas, mes negauname maždaug trečdalio reikiamo finansavimo. Taigi, mums tas padalinys – greitosios pagalbos Kuršėnų skyriaus – yra nuostolingas“, – aiškino A. Rapševičius.
Įstaigos vadovai nutuokė, jeigu ženkliai sumažins atlyginimus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kils sumaištis. Dar blogiau – jie gali dėti pareiškimus ant stalo ir pareikšti, jog išeina iš darbo. Nuspręsta ieškoti kitų išeičių. „Kad darbuotojams nebūtų per daug maži atlyginimai, tekdavo dengti iš kitų padalinių: iš Kuršėnų poliklinikos, iš Meškuičių ligoninės ir pan. Bet tada būdavo nepatenkinti kitų padalinių darbuotojai“, – pasakojo A. Rapševičius.
Nė vienas darbuotojas neliks už borto
Apie minėtą problemą vieno susitikimo metu A. Rapševičius užsiminė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkei Eugenijai Kukaitienei. Ši patikino, kad pagalbos ranką galėtų ištiesti Šiauliai. „Galiausiai atėjome iki to, kad taip ir įvyko“, – vakar džiaugėsi Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam iki šiol priklausė Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyrius, direktorius.
E. Kukaitienė žurnalistus informavo, kokie pokyčiai laukia pasirašius šią sutartį. Nuo gegužės 1 dienos keisis Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyriaus pavaldumas. „Mums pereis jų darbuotojai, jų turtas. Jų patalpas naudosime panaudos sutartimi, apmokėsime už jas“, – sakė E. Kukaitienė.
Kitaip tariant, prie Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų prisidės dar 21 darbuotojas. Tik jie, kaip ir iki šiol, bus įsikūrę ne Šiauliuose, o Šiaulių rajone. „Atlyginimai darbuotojams padidės. Bet svarbiausia, kad nė vienam iš darbuotojų negresia nedarbas“, – pasirašyta sutartimi džiaugėsi Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.
Kad už borto neliks nė vieno darbuotojo, patikino ir E. Kukaitienė. „Ministro įsakymu yra numatyta, jog prisijungus kitą brigadą, mums bus skiriami 58 euro centais daugiau už gyventoją“, – sutarties naudą pabrėžė ji bei informavo, kad šiuo metu Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis aptarnauja maždaug 18 400 gyventojų per metus.
Karo kirvis užkastas?
Žurnalistai pasidomėjo, o kuo ši sutartis bus naudinga gyventojams. „Pagrindinis gėris, kad dabar bus galima labai operatyviai reaguoti į kiekvieną iškvietimą. Dabar, jei būdavo daugiau nei 2 iškvietimai per labai trumpą laikotarpį, nebebūdavo kam vykti. Jeigu būdavo gyvybės ar mirties klausimas, tai tada važiuodavo greitoji iš Šiaulių. O jeigu paprastas iškvietimas – pacientas laukdavo ir valandą, kartais ir dvi, kol atsilaisvindavo brigada ir tik tada atvykdavo“, – teigė Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius A. Rapševičius.
Maža to, Kuršėnų greitosios medicinos pagalbai nebereikės važinėti tokių tolimų atstumų. Vos tik bus gautas iškvietimas, bus nustatoma vieta ir aiškinamasi, ar geriau siųsti greitąją pagalbą iš Šiaulių miesto, ar rajono. „Matysime, kur mums bus arčiau. Gal į Gruzdžius pavažiuosime, gal į Kužius, Verbūnus...“ – sakė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkė.
„Šios sutarties esmė yra draugystė. Tai jau trečioji sutartis. Pirmoji buvo susijusi su vaikais ir neformaliuoju ugdymu, antroji – su laisvąja ekonomine zona, o dabar ieškoma optimalesnio greitosios medicinos stoties pagalbos centro veiklos būdo sprendimo. Tas būdas yra rastas“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Džiaugsmo neslėpė ir Šiaulių rajono vadas, drąsiai pareikšdamas, kad miestas ir rajonas per pastaruosius du dešimtmečius dar neturėjo tokių gerų santykių. „Anksčiau Šiaulių rajono ir miesto savivaldybės santykius aiškindavosi atsidūrusios teismuose. Dabar viską bandoma išspręsti geranoriškai“, – teigė jis.
