Kartais pasiduodame impulsui ir prekių nusiperkame neplanuotai. Specialistai aiškina, kad apsipirkimo spontaniškumui įtakos gali turėti net blogas oras. Apskritai egzistuoja daug įvairių triukų, kai prekybininkai pasinaudoję mūsų silpnybėmis susižeria sau didesnį pelną. Tačiau šių pinklių įmanoma išvengti. Tereikia suformuoti tam tikrus pirkimo įpročius. Ekonomistai pataria daryti pirkinių sąrašus, o rinkodaros specialistai sako, kad nebūtina sekti kiekvienos akcijos. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į prekės ženklą ir  kokybę.

Ar reikia taupyti – sprendžiame patys
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad mes visi tik galbūt skirtinga forma esame linkę planuoti savo pirkinius. Vieni galbūt iš anksto apgalvoja, ką pirks, ir susidaro sąrašą, kiti – nieko formaliai neplanuoja, bet atėję į parduotuvę iš karto žino, ko jiems reikia ir ką pirks. Vis dėlto atsitinka ir taip, kad net atėjus su pirkinių sąrašų į parduotuvę, vis tiek nusiperkame to, ko galbūt mums nelabai reikia.

„Nemanau, kad lietuviai šiuo atžvilgiu yra kažkuo labai išskirtiniai. Galbūt tie, kurie turi įtemptus biudžetus, labiau planuoja savo pirkinius, kad mėnesio gale nepritrūktų pinigų. Tuo tarpu turintys daugiau pinigų galbūt elgiasi spontaniškiau ir visų išlaidų neplanuoja“, – svarsto J. Varanauskienė.

Kaip ten bebūtų, ekonomistės teigimu, bet kuriuo atveju savo išlaidas planuoti yra naudinga. Ypač tiems, kurie išėję į parduotuvę duonos nusiperka pilną maišą daiktų, kurių iš tiesų nereikėjo.

Taip pat planuoti savo pirkinių sąrašą naudinga tiems, kurie susidūrė su finansinių sąlygų kaita, gavo mažiau nei įprasta pinigų ir pan. Tuomet žmogus sau geriau įvertina, kiek gali išleisti.

Be to, žmonės, kurie parduotuvėje vaikšto su pirkinių sąrašu, pirkdami labiau atkreipia dėmesį į kainas. Kaip žinia, tie patys produktai skirtingose prekybos vietose gali kainuoti skirtingai. Net toje pačioje parduotuvėje skirtingu laiku tos pačios kainos taip pat gali skirtis. Todėl čia planavimas ir kontrolė gali padėti neapsirikti ir sutaupyti pinigų.
Kita vertus, tai yra pačių žmonių individualus sprendimas, todėl žmonės patys turi nuspręsti, kaip jiems geriau kontroliuoti savo išlaidas.

Akcijos nebūtinai reiškia pelną
Ekonomistė sako, kad priežastys, kodėl žmonės pasiduoda impulsui daugiau pirkti, gali būti įvairios. Pavyzdžiui, mus veikia įvairūs rinkodariniai veiksniai, pradedant nuo kvapų parduotuvėje, baigiant prekių išdėstymu. Sakoma, kad alkanam negalima eiti į parduotuvę, nes nusipirksi daugiau maisto, nei realiai gali suvalgyti. Taip pat pirkimui įtakos turi skambanti muzika, įvairūs akciniai pasiūlymai ir t. t.

Tik finansų ekspertė perspėja, kad pernelyg nereikėtų žavėtis akcijomis ir nuolaidomis. Kas per daug – tas nesveika. Aišku, jeigu žmonės savo apsipirkimus planuoja tikslingai, žino, kurioje parduotuvėje, kuri prekė kiek kainuoja, nėra čia nieko blogo.

Kita vertus, nepatyrusiems pirkėjams siūlomos akcijos gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Pavyzdžiui, jie gali nusipirkti du batų šepečius, kad gautų nemokamos gumos, nors realiai per savo gyvenimą panaudoja tik vieną. Taip pat gali kilti problema, kur tuos nereikalingus daiktus laikyti. Žodžiu, naudojantis akcijomis reikia išlaikyti šaltą protą.

Pamačius daiktą, kuriam taikoma nuolaida, bet kurio nebuvo planuota pirkti, pirmiausia patartina išsikelti sau klausimą, ar to daikto mums iš tiesų reikia. Jeigu atsakymas neigiamas – vadinasi, to daikto iš tiesų nereikia. Tuomet mums atrodo, kad sutaupome, gauname pelną, nors iš tiesų mes išleidžiame pinigus ir tai yra išlaidos.

Įtakos pirkimui turi ir oras
Įvairūs tyrimai rodo, kad kasdienius pirkinius planuoja kas antras šalies gyventojas. Be to, gyventojai neskuba įsigyti naujų prekių parduotuvėse.

J. Varanauskienė sako, kad tai normalu. Į naujovės šiek tiek įtariau žiūri viso pasaulio gyventojai: „Nemanau, kad lietuviai kažkuo išsiskiria iš kitų šalių gyventojų. Skaičiuojama, kad entuziastingų žmonių populiacijoje jie sudaro 10–15 proc. Didžiąją dalį sudaro tie asmenys, kurie pirmiausia žiūri, kaip naujoves sekasi išbandyti kitiems, ir tik po to, kai pamato kitų patirtį, naujovę perka.“

Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis, taip pat matyti, kad apsipirkimo įpročius lemia oro sąlygos. Esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių produktų, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.

Ekonomistė pastebi, kad ir tai yra visai normalus reiškinys. Juk kai vyrauja blogas oras, žmonės neina į parką, bet keliauja į parduotuves. Todėl parduotuvės tampa ir pramogų vieta. Be to, ten yra šilta žiemą ir vėsu vasarą. Žodžiu, prekybininkai žino mūsų silpnąsias vietas ir tuo naudojasi – kaip nenupirksi bandelės, jeigu ji taip skaniai kvepia.

Rinkodaros konsultantas Linas Kraučiūnas dienraščiui antrina, kad žmonių pirkimo įpročiams sezoniškumo kaita įtakos iš tiesų turi. Pavyzdžiui, kai už lango lyja, vienos prekės yra perkamos geriau, kitos – prasčiau. Tarkime, batų pardavėjai gali pasakyti, kad kai už lango lietus – batus perka geriau.

Matyt, taip yra todėl, kad žmonės tuomet dažniau vaikšto po parduotuves arba jiems tiesiog dažniau prireikia batų, kurie galėtų būti geriau dėvimi tam tikru oru. O kaip žinia, geru oru žmonės nelabai mėgsta daug savo laiko praleisti uždarose patalpose.

Žinoma, egzistuoja ir tam tikra viso to riba. Jeigu visai šalta už lango, vargu ar galėtų kas nors žmogų paskatinti į parduotuvę atvykti. Tačiau kad egzistuoja tam tikri dėsningumai, yra faktas.

„Kiekvienas verslas turi savo sezoniškumą, kuris yra kasmet pasikartojantis. Tam tikrais metų mėnesiais žmonės tam tikras prekes perka geriau arba prasčiau. Tai tokius dalykus verslininkai paprastai tvarko planuodami pardavimo skatinimo akcijas. Jos leidžia tą svyravimą šiek tiek išlyginti“, – paaiškina L. Kraučiūnas.

Skatina daugiau dėmesio skirti prekės ženklui
Specialisto teigimu, akcijos yra labai svarbi dalis, ypač šiuo laikmečiu, kai ekonominis augimas yra labai lėtas. Iš principo mes vis dar gyvename krizės sąlygomis, įmonės vis dar neskiria pakankamai pinigų komunikacijai ir prekių ženklų kūrimui. Todėl vienas pagrindinių verslininkų išgyvenimo būdų arba bandymų šiek tiek pagyvinti prekybą tebėra pardavimo skatinimo akcijos.

Problema ta, kad tos akcijos yra labai trumpalaikį efektą turintys veiksniai. Tai paprastai tik dviejų rūšių pranešimai. Arba už tą pačią kainą jūs gaunate daugiau produktų, negu gaunate paprastai, arba tą patį daiktą ar paslaugą nusiperkate pigiau. Kitokių variantų nebūna, tačiau tai veikia tik tuo momentu, kai žmogus jas išgirdo ir staiga nutarė veikti.
Galiausiai prekybininkai metų gale sako, kad žmonės išleido nemažai pinigų, bet dabar, kai nebevyksta akcijos, ir vėl niekas nebeperka.

Žodžiu, žmogus iš pradžių gauna žaibišką, greitą efektą, o nutraukus pranešimų siuntimą į išorę, prekyba vėl sustoja. Tuo tarpu investicijos į prekės ženklo formavimą paprastai turi ilgą išliekamąją vertę, net jeigu paskui nustojama reklamuoti produktą, žmonės, kurie buvo apie jį girdėję, vis tiek žino, kodėl jis yra vertingas, todėl jį toliau perka.

Rinkodaros konsultantas sako, kad tos pačios rinkodaros priemonės tiek senjorus, tiek jaunimą gali paveikti vienodai. Tik jeigu produktas yra skirtas išskirtinai jaunimui, tada tiksliai aišku, kad senjorai jo nepirks, nesvarbu, kokią akciją prekybininkai betaikytų.

„Jeigu mes darome prielaidą, kad pats produktas yra vienodai aktualus ir senjorams, ir jaunimui, tai aš manau, kad priemonės, kuriomis yra informuojama, veikia vienodai. Nebent tai būna labai specifinės priemonės, kur senjorai tiesiog neišgirstų to konteksto, kurį gali išgirsti jaunimas“, – svarsto L. Kraučiūnas.

Atsispirti „vilionėms“ įmanoma
Anot jo, anksčiau buvo manoma, kad senjorai lyg ir mažiau reaguoja į reklamą. Tarsi 55–65 metų žmonės truputį darosi mažiau jautrūs reklamai. Tačiau dabar po truputį ši situacija keičiasi. Tam tikro amžiaus sulaukę senjorai vis dar jaučiasi pakankamai jauni psichologine prasme. Mūsų pasaulis darosi toks, kad iš principo mes dabar mažiau skaidome žmones į kartas, kaip būdavo prieš dvidešimt, trisdešimt metų.

Anksčiau keturiasdešimt metų sulaukę asmenys akivaizdžiai tiek jausdavosi vyresni, tiek turėdavo tam tikrų nuostatų, kas yra priimtina arba nepriimtina tokio amžiaus žmonėms. Dabartiniame pasaulyje, gyvenime, kuriame yra viskas taip persipynę, raudonų linijų lieka vis mažiau. Žmonės būdami penkiasdešimtmečiai viduje gali jaustis dvidešimt penkerių metų amžiaus.

„Tendencijos yra tokios, kad į vidutinio amžiaus arba jaunesnio amžiaus žmonių reklamą puikiai reaguoja senjorai. Nebent jeigu tai būna labai specifiniai produktai: vaistai ar tik senjorams skirtos prekės. Bet jeigu darome prielaidą, kad toks produktas yra pakankamai plačiai vartojamas, tada neskirčiau kanalų, kad vieni labiau paveikūs, kiti mažiau“, – tvirtina specialistas.

Kaip ten bebūtų, verslininkų vilionėms įmanoma atsispirti. Tereikia pasinaudoti tam tikrais patarimais.
J. Varanauskienė pataria iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą ir griežtai sau įsipareigoti pirkti tik tai, ko reikia. Didmiesčių gyventojams, kuriems iki parduotuvės nereikia toli važiuoti, einant apžiūrėti tam tikrų daiktų patartina nesinešti pinigų. Tokiu būdu apžiūrėję, kas kiek kainuoja, nuspręsite, kokią prekę reikėtų įsigyti. Taip pat patartina atlikti rinkos tyrimą. Išsiaiškinti, kiek ta pati ar į ją panaši prekė kainuoja pas skirtingus pardavėjus.