Šiandien – Saugaus eismo diena. Šią dieną Lietuvos policija kviečia visus eismo dalyvius kelyje būti kultūringesnius, mandagesnius, drausmingesnius ir, žinoma, atsakingesnius.

Svarbu įsidėmėti, kad kultūringas eismo dalyvių elgesys kelyje – būtina saugaus eismo sąlyga.

Mandagumas nieko nekainuoja, bet visus paperka. Drausmingas eismo dalyvis – neskubantis eismo dalyvis ir visai nesvarbu, ar vairuojantis automobilį, ar važiuojantis dviračiu, mopedu, motociklu, ar einantis pėsčiomis, vis tiek neskubantis. O atsakingas žmogus žino, kad kelyje yra ne vienas ir vadovaujasi taisykle: nedaryk kitam to, ko nenori, kad darytų tau.

Tad minėdami Saugaus eismo dieną, nusprendėme priminti, kad laikantis šių kelių paprastų taisyklių, nemalonių, o kartais net tragedija pasibaigiančių eismo įvykių pavyktų išvengti ne tik šiandien, bet ir kasdien.

Ne visi žino kelių eismo taisykles
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo 318 eismo įvykių, kurių metu žuvo 19 žmonių ir 384 buvo sužeisti. 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 348 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 27 žmonės ir 414 buvo sužeisti. Taigi 2015 metais eismo įvykių užregistruota buvo mažiau. Iš 318 įskaitinių eismo įvykių, kurie buvo užregistruoti 2015 metų sausio–gruodžio mėnesiais, 84 įvyko tamsiuoju paros metu. Tamsiuoju paros metu žuvo devyni žmonės.

Šiaulių mieste buvo užregistruoti 144 eismo įvykiai, kuriuose žuvo trys žmonės ir 161 buvo sužalotas. Šiaulių rajone buvo užregistruoti 58 eismo įvykiai, kurių metu žuvo penki žmonės ir 72 žmonės buvo sužaloti.

Pasak Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Roberto Radavičiaus, Kelių eismo taisykles pažeidinėja tiek vairuotojai, tiek pėstieji, tiek dviratininkai. O viena iš to priežasčių – žinių trūkumas.

„Kelių eismo taisykles privalu žinoti. Aišku, tas sąmoningumas priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio. Jei pažvelgtume į vairuotojus, tai tų pažeidimų užfiksuojama įvairiausių – nuo grubiausių iki mažiau reikšmingų. Grubesni būtų – pėsčiųjų nepraleidimas perėjose, šviesoforo signalo nepaisymas, manevravimas, dėl ko dažniausiai ir įvyksta eismo įvykiai, taip pat posūkių nerodymas ir panašiai. Tiesiog tokie elementarūs dalykai kiekvienam eismo dalyviui turėtų būti įaugę į kraują ir jie turėtų laikytis šių taisyklių, bet, deja, ne visada taip yra“, – sakė R. Radavičius.

Tingi paėjėti iki perėjos
Kalbėdamas apie pėsčiųjų nusižengimus R. Radavičius pabrėžė, kad vienas didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių jų nusižengimų – kelio trumpinimas einant ne per pėsčiųjų perėją.

„Keletą metų visoje respublikoje ir, žinoma, Šiauliuose policija dėjo pastangas, kad būtų kuo mažiau nesaugių perėjų. Į tai dėmesį atkreipė ir Šiaulių miesto savivaldybė, kuri įsipareigojo ir padarė, jog mūsų mieste atsirastų pereinamos salelės. Panaikintos vadinamosios nesaugios perėjos, kur reikia kirsti ir dvi–keturias eismo juostas, kur gatvė nereguliuojama šviesoforo. Tikrai stengiamės, kad tokių perėjų būtų mažiau ir kad jos būtų kuo saugesnės. Tačiau pėstieji tiesiog tingi paeiti 10 m į kairę arba į dešinę ir saugiai pereiti gatvę. Na, o šis tingėjimas gali kainuoti daug – nuo sveikatos sužalojimų iki pat žūčių“, – teigė R. Radavičius.

Sėdai prie stalo – pakabink raktelius
Taip pat R. Radavičius neslėpė ir to, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio vis dar išlieka opi problema. Tad jis pirmiausia visada apeliuoja į žmogaus sąmoningumą: „Žmogus turi žinoti, jog jeigu šiandien sėdo prie stalo, jo rakteliai turi būti pakabinti. Tai vienintelė taisyklė, kuri neturi išimčių. Negalima rizikuoti ir žaisti loterijos: ar pripūsiu, ar nepripūsiu, o paskui bijoti policijos pareigūno, kuris sustabdys ir lieps papūsti.“

Vis dėlto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas pastebi, kad kiekvienais metais žmonių sąmoningumas didėja, tad ir eismo įvykių įvyksta mažiau. Bet taip pat R. Radavičius priduria, kad būtina įsidėmėti, jog kiekvienas eismo įvykio metu žuvęs, ar sunkiai sužalotas žmogus yra neįkainojamas. Pasverti kiek tai kainuoja – neįmanoma.

„Manau, kad tas sąmoningumas visiems po truputį ateina. Kai kurie grįžta iš užsienio ir, pamatę, kokia ten vairuotojų kultūra, patys pradeda kitaip vairuoti. Daug prisideda ir mokymo įstaigos. Vaikams nuo mažens aiškinamos kelių eismo taisyklės, jie mokomi kaip reikia saugiai elgtis. Taigi, mano nuomone, palaipsniui ir mes pasieksime tikrai gerą lygį“, – optimizmo nestokojo R. Radavičius.