Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių miesto taryba nusprendė – reikia likviduoti Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą. Toks sprendimas gerokai užrūstino šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvus – sutartyje parašyta, kad vaikai šioje mokykloje galės mokytis ketverius metus, t. y. tol, kol įgis pradinį išsilavinimą, o dabar – štiš! Kaip kokias muses iš barščių! Nors gal ir ne visai taip...

Valdžia tėvams siūlo kelis pasirinkimus: esą šie savo atžalas gali leisti į tame pačiame pastate naujai
įsikursiančią privačią katalikišką mokyklą. Tiesa, jei klasėje bus mažiau mokinių, nei reikalauja normos – tėvams teks ploninti kišenes. Šis variantas netinka? Valdžia sako – ne bėda. Tada galima pereiti į kitas ugdymo įstaigas. Smulkmenėlė – arčiausiai namų esančios mokyklos yra perpildytos, todėl naujų mokinių nebegali priimti. Tuo metu mažuosius pipirus į tolimas mokyklas tėvai registruoti bijo. „Jei neatsiras kitos išeities, teks pasirinkti mokslus rusakalbėje mokykloje. Ar tai normalu laisvoje Lietuvoje?“ – retoriškai klausia tėvai.

Jėzuitai nori kurti privačią mokyklą
Ketvirtadienį posėdžiavusiai Šiaulių miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta iki rugpjūčio mėnesio pabaigos likviduoti mažą mokinių skaičių turinčią Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą.

Kaip teigė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė, mokyklos pastatas, esantis Vilniaus g. 247B, nėra savivaldybės. „Mokykla įsikūrusi Lietuvos jėzuitų provincijai priklausančiame pastate. Dabar baigiasi nuomos sutartis. Tai mes užklausėme, ką jėzuitai planuoja daryti ateityje. Gavome atsakymą, jog steigs nevalstybinę katalikišką mokyklą. Tai mūsų žingsnis, jog siūloma likviduoti Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą, yra logiškas. Nes mokykla nebegali būti tame pastate“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Valdžios atstovai tikino, kad Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla – nemenka finansinė našta Savivaldybei. Esą praėjusiais metais vien pastato išlaikymui buvo skirti 87,3 tūkst. eurų.

Be to, dėl mažo mokinių skaičiaus esą kasmet tekdavo pridėti mokinio krepšelio lėšų švietimo prieinamumui užtikrinti. Pernai tam skirta 34,1 tūkst. eurų.

Mokinių registro duomenimis, šių metų pradžioje Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje mokėsi 139 mokiniai. Tuo metu minimalus mokinių skaičius pradinėje mokykloje pagal optimalios mokyklos sampratą – 220 mokinių.

Ir tėvai, ir mokiniai „prisirišę“ prie mokyklos
Tarybos nariai  Švietimo skyriaus vedėjai negailėjo klausimų. Teirautasi, koks likimas laukia tų vaikų, kurie šiuo metu lanko Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą. Vedėja informavo, kad tėvams yra pateikti keli variantai. Vienas jų – savo atžalas ugdyti tame pačiame pastate įsikursiančioje jėzuitų katalikiškoje mokykloje. Jei šis variantas nedomina, siūloma pasirinkti kitą ugdymo įstaigą. Neva būtų sudarytos sąlygos neišardyti klasių – pereiti visiems klasės mokiniams į kitą mokyklą ir dar savo mokytoją kartu būtų galima pasiimti.

Tarybos nariai teiravosi, kaip tokius pasiūlymus vertina mokinių tėvai, ar iš tiesų jie nori leisti vaikus į kitas ugdymo įstaigas. Vedėja tikino, jog tėvai pasiskirstė į dvi stovyklas. „Aš negalėčiau pasakyti, ar visi nori. Dalyvavau visuose susiėjimuose: ir mažesnėse grupėse, ir su tėvais. Situacija tokia, kad visi niekada nebus patenkinti. Žinoma, kai kurie prie tos vietos yra prisirišę, jei taip galima sakyti. Aišku, norėtų ten likti, bet situacija tokia, kad tai – ne mūsų pastatas. Jis kainuoja 87 tūkst. eurų per metus. Aš jau nekalbu apie mokinio krepšelius. Galvoju, kad tas lėšas būtų galima panaudoti gerinant ugdymo kokybę ir atiduoti vaikams, kurie pereis į kitas mokyklas“, – savo nuomonę išsakė V. Damskienė.

Pasiūlymas verčiantis ploninti kišenes
Kovoti už vaikų gerovę į Tarybos posėdžių salę buvo atėję ir tėvai, kurių atžalos lanko Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą. 2 B klasės mokinio tėvas Laimis Šležas tarybos nariams pasakojo, jog atvedęs savo atžalą į pirmą klasę su mokykla pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, jog
Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje bus galima mokytis ketverius metus. Kitaip tariant tol, kol bus įgytas pradinis išsilavinimas. „To nebus įmanoma padaryti, nes visiškai netikėtai 2016 metų pradžioje buvome informuoti, kad planuojama valstybinę mokyklą uždaryti. Ar taip galima elgtis  teisinėje valstybėje?“ – Tarybos narių retoriškai prieš balsavimą klausė L. Šležas.

Jis nusprendė pakomentuoti ir Savivaldybės siūlomus problemos sprendimo būdus. Vienas jų, kaip minėta, leisti vaiką į naują jėzuitų kuriamą privačią mokyklą. Jėzuitai, vyriškio teigimu, iš tiesų sutinka priimti mokinius, kurie čia galėtų mokytis nemokamai. Viena sąlyga – klasėje turi būti ne mažiau nei 22 mokiniai.

„Šiuo metu mano vaiko klasėje mokosi 18 mokinių. Kitose – nuo 17 iki 20 vaikų. Imkime pavyzdį, kad klasėje – 17 vaikų. Tą atsiradusį penkių mokinių krepšelio skirtumą turėtų padengti tėvai. Tai yra apie 5000–6000 eurų per metus. Vieno vaiko tėvams tektų sumokėti nuo 25 iki 40 eurų per mėnesį“, – sakė L. Šležas ir pridūrė, kad ne visiems tėvams pavyktų atrasti tiek lėšų, todėl šį pasiūlymą tenka braukti iš sąrašų.

Norėjo likti tame pačiame pastate, tik kitu pavadinimu
Aptartas ir kitas valdžios atstovų pasiūlymas – vaikams parinkti kitą ugdymo įstaigą. Jei nenorima draskyti klasės branduolio, kaip minėta, galima į kitą mokyklą keliauti su visa klase ir savo mokytoja. Bėda, kad šalia esančios mokyklos, kaip tikina tėvai, sausakimšos, todėl daugiau vaikų priimti nebegali.

„Žinoma, šis pasiūlymas būtų labai sveikintinas ir pagirtinas, bet šalia esančios mokyklos – Jovaro, Centro – yra perpildytos ir mes ten patekti nebegalime“, – guodėsi tėvai.

Jiems valdžios atstovai buvo pasiūlę rinktis ir kitas mokyklas – Medelyno, Ragainės, tačiau ir ši idėja nežavi tėvų, nes ugdymo įstaigos labai toli nuo namų. „Tėvai nesutinka savo mažamečių vaikų išleisti į nutolusias mokyklas. Tektų važiuoti su keliais autobusais, persėdimais“, – kodėl išbrauktas ir šis pasiūlymas, aiškino L. Šležas.

Paklaustas, ar vaikai iš tiesų palikti ant ledo, L. Šležas sako, kad pasitaręs su kitais klasės, į kurią eina jo atžala, tėvais priėmė vienintelę išeitį – leisti vaikus į tautinių mažumų „Santarvės“ mokyklą.

Ji – netoli nuo namų, ir vietos mokiniams dar yra. Tačiau ir į šią mokyklą pradinukai tekinom nelėktų.

„Laisvoje Lietuvoje lietuvių vaikai pradinį ugdymą turėtų tęsti rusakalbėje mokykloje? Mes tikrai gerbiame tautines mažumas, bet mums nesuprantamas Šiaulių miesto valdžios abejingumas“, – baigdamas kalbą sakė tėvų atstovas ir siūlė tarybos nariams balsavimo metu susilaikyti. O kitą mėnesį vyksiančiam Tarybos posėdžiui pateikti patobulintą sprendimo projektą. Jame, tėvų prašymu, turėtų būti siūloma ne tik likviduoti Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą, bet ir atsižvelgti į jaunųjų šiauliečių ateitį. Kitaip tariant, prašyta, jog visos likviduojamos mokyklos klasės būtų perkeltos į naująją jėzuitų mokyklą, o jei mokinių skaičius klasėje būtų mažesnis nei 22 mokiniai, tėvai neturėtų dengti trūkumo, tą padarytų Savivaldybė ar kitos valstybinės institucijos. „Neišardykime mokyklos bendruomenės. Suteikime vaikams galimybę baigti tą pačią mokyklą, tik kitu pavadinimu“, – prašė L. Šležas.

Sprendimas palieka kartėlį, o ne džiaugsmą
Deja, tėvų balsas į dangų neina. Po L. Šležo pasisakymo paskelbtas balsavimas. 17 Tarybos narių balsavus už, 1 – prieš, 11 – susilaikius, nuspręsta likviduoti Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą.

Net priėmus sprendimą posėdžių salėje diskusijos nerimo. „Mokyklos likvidavimas iš tiesų yra labai atsakingas klausimas ir labai sudėtingas žingsnis. Yra paliečiami ir vaikai, ir tėvai, ir pedagogai. Tad šitą žingsnį reikia žengti labai apgalvotai ir pamatuotai. Pati dalyvavau tame susitikime ir tikrai jaučiau, kad nepadaryti namų darbai. Tikrai buvo daug abejojančių, nežinančių situacijos. Ateityje patarčiau daugiau dirbti bendroje komandoje ir išsiaiškinti kylančius klausimus. Nes dabar priimtas sprendimas palieka daugiau kartėlio negu džiaugsmo“, – sakė Tarybos narė „darbietė“ Angelė Kavaliauskienė.

Viltis dar gyva
Čia suskubo įsikišti meras Artūras Visockas ir eksmeras Justinas Sartauskas, primindami, jog Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos likimą miesto taryba buvo nusprendusi dar 2012 metų lapkritį. „Projektas yra tęstinis“, – sakė jie.

Kaip rašoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte, 2012 metų lapkritį Taryba patvirtino, kad Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla persitvarko į katalikų bendruomenės mokyklą nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

Katalikų bendruomenė ilgai neapsisprendė, kas bus naujos mokyklos savininkas – Šiaulių vyskupijos kurija ir/ar Lietuvos jėzuitų provincija. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 2014 m. birželį raštu paprašė Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos pertvarkymą atidėti iki 2015 m. Lietuvos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ šių metų vasarį informavo Savivaldybę apie ketinimą 2016 m. rugsėjo 1 d. steigti nevalstybinę katalikišką mokyklą.

Džiugu, kad baigdami diskusijas Tarybos nariai sutarė, jog būtina patenkinti tėvų prašymą ir apsvarstyti galimybes vaikams įgyti pradinį išsilavinimą tame pačiame pastate, tik kitu pavadinimu. Pažadėta, kad Savivaldybė pasistengs surasti reikiamų lėšų ir tėvams nebereikės ploninti savų kišenių. „Manoma, kad būtų galima skirti lėšas iš Savivaldybės perskirstomų 6 proc. mokinio krepšelio lėšų“, – vilties suteikė Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Viliamės, jog taip ir bus!

 
Straipsnių peržiūros
94566012
Į viršų