Kai jau įvyksta nelaimė ir žmogus savo noru pasitraukia iš gyvenimo, pradedame ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko. Todėl reikia stengtis laiku nelaimei užbėgti už akių ir pamatyti artimąjį,  akivaizdžiai siunčiantį signalus, kad jam gyvenimas darosi nebemielas. Specialistai sako, jog lemtingą žingsnį žengti paskatina ir kiti skaudūs įvykiai. Vien 2013 metais savižudybių statistikos kreivė šoktelėjo į viršų ir šį pasikeitimą psichologai sieja su žinomo pramogų pasaulio atstovo pasitraukimu iš gyvenimo. Tačiau tai tik viena priežasčių, paskatinusi imtis drastiškų veiksmų. O kur dar socialinės, ekonominės problemos. Kai kurie ryžtasi savižudybei įklimpę į priklausomybių liūną, iširus šeimai, dėl patirtų patyčių ir daug kitų motyvų. Per metus Šiaulių apskrityje nusižudo apie 600 žmonių, iš jų apie 100 – Šiaulių mieste. O Šiaulių psichologai ir psichiatrai prognozuoja, jog 2016-aisiais sulauksime rekordiškai daug savižudybių, nes kol kas nėra nei savanorių, nei aiškios strategijos, kaip mažinti jų skaičių.

Trūksta valdžios iniciatyvos
Šiaulių centro poliklinikos gydytojas Mindaugas Maželis, matydamas prastą visos šalies situaciją dėl kasmet augančių savižudybių skaičių, sako, jog kiekviena Šiaulių gydymo įstaiga niekuo nesiskiria iš visoje Lietuvoje veikiančių, nes visiems vienodai numatyta kaip teikti medicinos pagalbą žmogui, turinčiam psichologinių sutrikimų ir grasinančiam nusižudyti. O kad situacija pagerėtų, anot M. Maželio, prie savižudybių mažinimo turėtų prisidėti ir miesto valdžia, nes ši problema yra ne tik medikų reikalas.

„Lietuvoje žinomas gerasis Kupiškio miesto pavyzdys: susibūrusi bendruomenė savanoriškai kovoja su savižudybėmis. Jei būtų toks projektas vykdomas Šiauliuose, ir aš palaikyčiau, ir prisidėčiau. Labai gaila, kad praėjusią savaitę Šiauliuose vykusioje konferencijoje savižudybių prevencijos tema nebuvo nė vieno Šiaulių miesto valdžios atstovo, kuris galbūt padėtų įgyvendinti panašią programą kaip Kupiškyje. Kaip poliklinikos vadovas, turiu vadovautis Respublikos mastu pateiktomis direktyvomis ir nuostatomis dėl psichologų darbo ir bendro pacientų aptarnavimo veiklos. Tam, kad poliklinikoje inicijuotume atskirą tvarką, reikėtų rašyti projektus, kuriuos galbūt finansuotų vietos bendruomenė arba Europos Sąjunga. Manau, juos galėtų įgyvendinti miesto Visuomenės sveikatos biuras ir psichikos sveikatos centras“, – sako M. Maželis.

Jis teigia, jog Šiaulių centro poliklinikos gydytojai psichologai yra visada pasiruošę teikti pagalbą gyventojams ir jog reikėtų keisti tvarką, kad skubi pagalba būtų teikiama be eilės.

„Turime visas galimybes ir pakankamai darbuotojų. Prie šios problemos mažinimo turėtų prisidėti visi pradedant nuo gyvenimo gerinimo Lietuvoje. Galima pasiekti rezultatų, jei šią problemą spręstų ne vien medikai“, – sako M. Maželis.

Ligoninėje psichikos pagalba – tik turintiems siuntimą
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje dirbantys psichologai teikia pagalbą tik tiems pacientams, kurie turi šeimos gydytojo siuntimą. O jei reikalinga skubi psichologinė pagalba, pacientai nukreipiami į Psichiatrijos kliniką. Taip yra todėl, kad, pasak Konsultacijų klinikos vadovo Antano Lukošaičio, ligoninėje teikiama kitokio pobūdžio pagalba nei poliklinikose.

„Paprastai kai žmogus, atėjęs pas neurologus sako, jog kyla mintys apie savižudybę, jis iš karto yra nukreipiamas į Psichiatrijos kliniką ir ten gydomas stacionare. Manome, jog tokiam žmogui geriausiai gali padėti savo darbą išmanantys psichiatrai. Gydymo sistema taip sutvarkyta, jog  psichikos sveikatos pagalbą teikia psichikos centrai. Mūsų gydymo įstaigos psichologai neturi sutarties su Ligonių kasa, kad galėtų teikti skubią psichologinę pagalbą. Todėl esant reikalingai skubiai psichologinei pagalbai, pacientas ir siunčiamas į psichiatrų kabinetą“, – aiškina gydytojas.
Kad Šiauliuose psichologinė pagalba sunkiai prieinama, pripažįsta ir A. Lukošaitis. Nėra sudaryta galimybė tiesiog paskambinti ir pasikalbėti su specialistu, kai apninka blogos mintys.

„Savižudybių problema nėra visiškai medicininė. Kaip nuo pat gimimo auklėjamas vaikas, tokių rezultatų ir sulaukiame. Taip pat dar priklauso nuo to, kokius genus gauname. Yra šalių, kuriose savižudybių net mažiau nei pas mus Lietuvoje, nors ir tų šalių ekonomika itin prasta. Tai galime pamąstyti, kodėl šios problemos vystosi mūsų šalyje ir kaip reikėtų jas spręsti“, – sako A. Lukošaitis.

Nėra atgalinio ryšio tarp sveikatos įstaigų
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja-psichiatrė Olga Rimovskaja sako, kad policijos pareigūnai dažnai teikia informaciją apie žmones, kurie bandė nuodytis, žudytis, jog vėliau specialistai galėtų tam žmogui suteikti pagalbą. Tada nukreipia informaciją socialiniam darbuotojui, kuris nuvykęs į vietą įvertina situaciją ir, esant poreikiui, žmogų kviečia psichiatro konsultacijai. Tačiau, pasak O. Rimovskajos, trūksta atgalinio ryšio su Respublikine Šiaulių ligonine.

„Šeimos gydytojai gauna informaciją apie žmogų, tačiau kažkodėl mums neteikia informacijos. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai mano gydoma pacientė iššoko iš trečio aukšto ją gydant ligoninės Nefrologijos terapiniame skyriuje. Apie tai mes sužinojome tik iš pacientės artimųjų, o ne iš kolegų gydytojų. Stengiamės tokios informacijos nepraleisti pro akis ir visuomet reaguojame“, – sako O. Rimovskaja.

Gydytoja pastebi, jog savižudybių mastai Šiauliuose didėja kasdien, todėl tikėtina, jog šiais metais savižudybių skaičius ypač išaugs.

„Labai padaugėjo savižudybių. Iš savo pacientų girdžiu pasakojimus, kai kasdien po kelis žmones nusižudo. Būna atvejų, kai kreipiasi žmonės, kurie radę raštelį klausia mūsų kaip reaguoti. Tada patariame kreiptis į policiją. Dažnai artimieji net nepastebi pirmųjų savižudybės ženklų, kai jų mylimi žmonės ruošiasi išėjimui“, – pasakoja O. Rimovskaja.
Pasak gydytojos, Dainų PSPC eilių pas psichologus nėra ir kiekvienas gyventojams, kuriam reikalinga psichologo konsultacija, gali be jokių sunkumų kreiptis. Jei yra rimta situacija, įstaigoje skubi pagalba teikiama ir be talono.

„Kasdien mūsų įstaigoje teikiama psichologo pagalba apie 18 žmonių, iš kurių 1–2 yra turėję suicidinių minčių. Tačiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į medikus, kurie taip pat yra linkę į savižudybę, nes jų emocinė būsena pažeista kasdien bendraujant su ketinančiais pakelti prieš save ranką. Todėl psichologo darbas turėtų būti dozuotas, kad nebūtų apkraunamas blogomis emocijomis vienas žmogus. Mūsų gydymo įstaigoje specialistai labai apkrauti darbu ir mes neretai neturime laiko aptarti tuos sunkius atvejus, kai pacientas bandė žudytis. Jei dar reikėtų vykti pas pacientus į namus, nepakaktų mūsų specialistų rezervo“, – sako gydytoja.

Šiauliečiai dar nesubrendo idėjinei pagalbai
Į pirminį sveikatos centrą dažniausiai žmonės kreipiasi su šeimos gydytojo siuntimu. Bet jei pagalba reikalinga ne darbo valandomis ar naktį, kai žmogus patiria krizinę situaciją, jis vežamas į ligoninės priimamąjį Respublikinėje ligoninėje ir iš ten keliauja į kliniką.

„Kai reikalinga pacientui skubi pagalba, guldome parai į krizių intervencijų skyrių, stebint didelę suicido riziką. O jei pacientas atsisako, bandome suteikti informaciją, kur pacientas gali kreiptis į poliklinikose esančius psichikos centrus. Kiekvieno budėjimo metu sulaukiame po 1–2 pacientus, kurie kalba apie galimą savižudybę. Mano nuomone, Lietuvoje didžiausias žmonių priešas yra alkoholis, nedarbas ir pašalpų mokėjimai. Gavę pinigų žmonės girtuokliauja, o kai pinigų nebelieka – žudosi. Reikia mažinti alkoholizmą ir pašalpų mokėjimą. Tik tada galėsime tikėtis teigiamų rezultatų savižudybių mažinimo klausimu. Dabar nieko nedarome, o tik fiksuojame savižudybių skaičius, kurie smukdo tarp kitų pasaulio šalių. Manau, kad Šiaulių miesto gyventojai dar nesubrendo idėjinei pagalbai, kad savižudybių būtų mažiau, vystyti“, – nuomonę išsakė Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje laikinai einanti direktoriaus pareigas Ilona Pavlavičienė.

Kad Šiauliuose psichologinė pagalba sunkiai prieinama, pripažįsta ir Konsultacijų klinikos vadovas A. Lukošaitis, nes šiuo metu nėra sudaryta galimybė tiesiog pasikalbėti su specialistu, kai apninka blogos mintys.  
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje laikinai einančios direktoriaus pareigas I. Pavlavičienės nuomone,  Šiaulių miesto gyventojai dar nesubrendo idėjinei pagalbai, kad savižudybių būtų mažiau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių centro poliklinikos vadovas M. Maželis sako, jog reikėtų keisti tvarką ir prireikus skubios pagalbos žmogui ji būtų teikiama be eilės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.