Niekas nepaneigs, kad verslo vaidmuo, formuojant regionų ateitį, yra reikšmingas. Savivaldoms bendradarbiaujant su verslu efektyviau planuojami ir įgyvendinami regioninei politikai keliami tikslai ir stiprinimas regionų potencialas. Deja, verslininkai skundžiasi, kad tiek miestų, tiek rajonų valdžia ne visuomet įsiklauso į jų teikiamus pasiūlymus. Verslininkai norėtų, kad savivaldos aktyviau atsižvelgtų į jų nuomonę, o verslo vaidmuo, formuojant regionų ateitį, būtų reikšmingesnis.
Tikisi aktyvesnės partnerystės
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius (ŠPPAR) Alfredas Jonuška „Šiaulių naujienoms“ sako, kad verslas nevengia bendradarbiavimo su valdžia. Tačiau pasitaiko atvejų, kai savivalda ne visuomet supranta, kokie sprendimai atneša daugiausiai naudos. Kartais politikai pasidomi tik vieno verslininko požiūriu ir nepaklausia daugumos nuomonės.
Anot direktoriaus, Šiaulių regionas taptų ekonomiškai patrauklesnis, jeigu valdžia į ŠPPAR ir į kitas verslo organizacijas dažniau kreiptųsi raštu ir pasiteirautų jų nuomonės konkrečiu klausimu. Dažniausiai verslininkai, nelaukę pakvietimo, patys kreipiasi į savivaldas ir ragina peržiūrėti vieną ar kitą klausimą.
„Valdžia į verslininkų pasiūlymus reaguoja, tačiau taip, kaip pati to nori. Ji kalba viso verslo vardu, nors realiai galbūt paklausia tik vieno asmens nuomonės. Manau, kad todėl netoli pabėgama nuo viešųjų ir privačių interesų. Jeigu valdžia reaguotų į daugumos nuomonę, būtų labai smagu“, – akcentuoja A. Jonuška.
Jis pateikia pavyzdį, kai kartais valdžia ir verslas nesusikalba. Pavyzdžiui, politikai visai neseniai aiškino, kad reikia padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Tuo tarpu verslininkai sakė, kad pakėlus mokestį realiai savivaldybės biudžetas nepadidės. Tačiau į šią nuomonę atsižvelgta nebuvo. Todėl dabar verslas iš vienos savo kišenės turi mokėti daugiau galbūt savo darbuotojų atlyginimų sąskaita. Žodžiu, pakėlus mokestį nelaimėjo nė viena pusė.
„Mes norime, kad tarp abiejų pusių vyktų finansinė logika, ekonominiais kriterijais paremta diskusija, nes to kartais labai trūksta. Suprantame, kad kiekviena Savivaldybė nori surinkti kuo daugiau mokesčių ir pan., bet reikia atsižvelgti ir bendrą situaciją, mąstyti, ar nuo to nenukentės kiti“, – sako ŠPPAR direktorius.
Kai valdžiai ir miestui nepavyksta tarpusavyje susitarti, pradeda strigti įmonių plėtra, mažėti tiek vietos, tiek užsienio investicijų. O tai, pašnekovo nuomone, labai kenkia miesto įvaizdžiui ir yra blogas signalas investuotojams. Jeigu stiprėtų verslo ir valdžios partnerystė, geresnių rezultatų būtų pasiekiama daugiau.
„Kiekvienas turi daryti savo darbą. Verslas – investuoti, įdarbinti žmones, pirkti, parduoti, mokėti atlyginimus, savivaldybė – siekti, kad būtų darbo jėgos, švietimo sistema būtų tvarkinga. Žmonės norėtų čia gyventi ir kelti ekonominį lygį. Deja, čia kol kas susikalbėjimo pasigendu“, – kalba A. Jonuška.
Didelių problemų neįžvelgia
Tuo tarpu Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas sako, kad bendradarbiaujant su verslu didelių problemų nekyla.
„Šiaulių regiono plėtros taryba visada laukia verslininkų. Posėdžiuose socialiniai partneriai visada dalyvauja. Atskirai kiekvieno verslininko nekviečiame, nes jeigu pakviesime vieną, galbūt kitas įsižeis. Apskritai visi posėdžiuose yra laukiami“, – ginasi V. Mitrofanovas.
Jis svarsto, kad galbūt kiti į posėdžius neatvyksta, nes ne visiems į juos atvažiuoti yra patogu. Dabar kas antras posėdis vyksta vis kitoje savivaldybėje. Pavyzdžiui, paskutinis Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis vyko Joniškyje, o kitas numatomas Šiauliuose.
Pirmininkas pasakoja, kad valdžia visada stengiasi palengvinti sąlygas verslui. Tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo turimų investicijų. Jeigu verslas turi pinigų, tai jis daugiau ir investuoja, jeigu neturi, tai ir nesiplečia.
„Aišku, tam tikros kliūtys verslui iš tiesų egzistuoja. Dabar kaip tik svarstome idėją įteisinti galimybę savivaldybėms iš smulkiųjų įmonių iki dešimties procentų atlikti viešuosius pirkimus. Tokiu būdu būtų paremiamas vietinis verslas“, – akcentuoja meras.
Vis dėlto jis pritaria, kad Šiaulių regione verslas kuriasi vangiai. Dažniausiai plečiasi tik jau susikūrusios įmonės. Tuo tarpu naujam verslui pradžia būna itin sudėtinga. Reikia įdėti nemažai darbo ir investicijų, kad viskas atsipirktų.
Kita vertus, Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas pastebi, kad Šiaurės regionas investicijų sulaukia vis daugiau.
Taip pat jis pripažįsta, kad šiek tiek trūksta bendro regiono mąstymo ne tik tarp valdžios ir verslininkų, bet ir tarp regiono savivaldybių merų.
„Kiekvienas rajono meras dažniausiai serga tik už savo savivaldybę. Todėl galbūt būtų teisinga, jeigu valdymo principas būtų pakeistas. Pavyzdžiui, tarybą galėtų rinkti viso regiono žmonės“, – svarsto V. Mitrofanovas.
Reziumuodamas Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp valdžios ir verslininkų vyksta, tik galbūt trūksta daugiau iniciatyvos tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, priimant konkrečius sprendimus.
