Su Milda susitikome Vilniaus traukinių stoties perone. Tuo metu abu studijavome sostinėje, tad vykome namo į Šiaulius. Buvo gruodžio mėnuo, artėjo Kalėdos. Visi žmonės masiškai užplūdo traukinių stotį, laukdami vakarinio traukinio Vilnius–Klaipėda, tačiau iš visos minios mano dėmesį patraukė Ji.

Žmonių apsuptyje Mildą pamačiau sėdinčią ir skaitančią knygą laukiamojoje salėje. Ji buvo šiltai apsisukusi raudonu šaliku, kuris puikiai tiko prie raudonų senamadiškų batų ir baltos kepurės, vis dar apibirusios nenutirpusiomis snaigėmis. Mūsų akys susitiko, tad paraudęs nusukau žvilgsnį į salėje kabantį laikrodį. Milda taip pat apsimetė žvelgusi man per petį. Nors paraudau nuo netikėtai apėmusios vaikiškos gėdos, ji negalėjo to žinoti. Visų žmonių žandai tvisko raudoniu nuo gruodžio mėnesio šalčio.
Keliavome namo ekonomine traukinio klase, kur nėra kajučių. Sėdėjome toje pačioje eilėje, tačiau skirtingose vagono pusėse. Aš kairėje, ji – dešinėje. Kadangi studijavau anglų filologiją, apsimetęs, kad susidomėjau jos skaitoma knyga anglišku pavadinimu, nutariau paklausti – ar įdomi. Taip, – atsakė ji. Nenusileidau... paklausiau, apie ką. Apie nelaimingą meilė, – atsakė ji ir nusijuokė. Pasakiau, kad visos nelaimingos meilės istorijos yra įdomesnės nei laimingos, nes negalima nuspėti pabaigos. Ši mano pastaba pagaliau atitraukė jos dėmesį nuo knygos eilučių. Užsimezgė pokalbis, kuris tęsėsi iki pat Šiaulių.
Grįžę išsiskirstėm kas sau, tačiau jau kitą vakarą sutikau ją Bulvare esančioje kavinėje. Ji, gerdama arbatą, smagiai šnekučiavosi su būriu draugių. Paklausiau, kaip laikosi teisininkė (Milda studijavo teisę), ji atsakė, kad puikiai, o kaip meilės istorijų žinovas? Abu nusijuokėme ir palinkėjome gero vakaro.
Atsisėdęs prie atskiro staliuko, su draugais gėriau arbatą, tačiau jau netrukus pastebėjau Mildą žvilgčiojant mano pusėn ir kikenamai šnabždantis su draugėmis. Viskas, – tariau sau ir nuėjau jos link. Sukaupęs visą ryžtą, paklausiau, ar galėčiau jai leidus paskambinti vėliau ir pasiūlyti pasivaikščioti po Kalėdų nuotaika pasidengusius Šiaulius. Netikėdamas savo sėkme, sulaukiau teigiamo atsakymo. Nors vakaras buvo žvarbus, Kalėdinė nuotaika ir mūsų vis artimesnė pažintis šildė mus iki vidurnakčio.
Po keturių mėnesių draugystės, pasibaigus pavasario sesijai ir atėjus vasaros atostogoms, mes nebeišsiskyrėm ir esame kartu iki šiol...

Saulius