Sveiki, norėčiau Jums papasakoti mūsų meilės istoriją. Ji, žinoma, tebesitęsia ir dabar, tik pasipildė naujais dalyviais...
O viskas prasidėjo paprastai - nuo dviejų studentų, besimokiusių tame pačiame mieste ir labai dažnai prasilenkdavusių gatvėje ar šokiuose, nuo žinučių vienos televizijos ekrane. Mergina buvo kaip tik grįžusi iš užsienio ir nusprendė, prieš kibdama į tolesnius mokslus, savaitgalį pailsėti pas tėvus.

Tąkart tėvams sumigus tapo labai nuobodu, tada prasiblaškymui įjungė televizorių. Metas buvo jau gana vėlus, o rodomų programų pasirinkimas – ribotas. Štai tada jaunai merginai ir kilo idėja parašyti į pramoginę televizijos laidą, kad norėtų pabendrauti žinutėmis su kitais.
Parašiusių daug neatsirado - gal todėl, kad ekrane nebuvo nurodytas merginos amžius. Galiausiai ja susidomėjo du šiauliečiai, tiesa, vienas iš jų mokėsi kitame mieste, o antras studijavo Šiauliuose ir, kaip vėliau paaiškėjo, jo pagrindinis tikslas buvo pareklamuoti radijo laidą, kurią jis pats ir vedė...
Pabendravus keletą dienų tam vaikinukui labai parūpo, kaip gi iš tikrųjų atrodo panelė, kuri taip draugiškai susirašinėja su juo žinutėmis? Nieko nelaukdami jie susitarė pasimatyti prie kino teatro. Merginai labiausiai įstrigęs naujojo pažįstamo klausimas pirmojo pasimatymo metu: koks yra jos pažymių vidurkis? Na, bet prieš tuos aštuonerius metus, matyt, ir vienam, ir kitam viskas tiko, nes labai greitai įsimylėjėliai apsigyveno kartu, o po trejų metų vaikinas, priklaupęs ant kelio, paprašė jos tapti žmona...
Dar vėliau buvo ištarti ir visiems iki skausmo žinomi žodžiai: „ir skausme, ir varge...“ Ištari juos ir
turbūt tikiesi, kad gyvensi ilgai ir laimingai - kaip toje pasakoje, bet...
Kaip ir kiekviena jauna šeima jiedu pasvajodavo apie vaikelį, kuris turbūt nusprendė kiek
luktelėti, bet, galiausiai, po Naujųjų metų svajonė išsipildė! Sakoma, jog kūdikis - tai meilė, tapusi matoma, deja, šiai jaunai šeimai nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą tai meilei nebuvo lemta tapti
matoma... Begalės tyrimų ir su ašaromis vis užduodamas tas pats klausimas: kodėl taip nutiko jiems?
Praėjo šiek tiek laiko ir moteris atsiminė ilgą laiką puoselėtą norą padovanoti šeimą jos neturinčiam vaikui. Šitaip po dviejų metų ir begalės dokumentų tvarkymo, kursų ir patikrinimų, kartu su gandrais, kovo 25 d. į jų šeimą atvyko dešimties mėnesių sūnelis. O dar vienas stebuklas šeimą aplankė, kai po septynerių mėnesių paaiškėjo, kad jie laukiasi dukrytės. Šiuo metu, kai rašau Jums šią istoriją, mūsų abu stebuklėliai saldžiai miega savo lovelėse. Sakoma, jog meilė didėja, kai ja daliniesi. Mes savaja pasidalinome vienas su kitu, su vaikais, ir toliau ja dalijamės su likusiu pasauliu...

Sigita