Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietė Rasa N. sako puikiai prisimenanti, kaip jos senelių svetainėje vešėjo milžiniška monstera, močiutės vadinta palme. Ne tik vešėjo, bet ir žydėjo – kasmet išskleisdama didelį geltoną į kaliją panašų žiedą.

Poniai Rasai šis augalas iki šiol yra jaukių namų simbolis, todėl prieš monsterą įsigydama norėtų kiek daugiau apie jos priežiūrą sužinoti. 

Nuostabioji monstera (lotyniškai - monstera deliciosa) yra ajerinių šeimos Pietų Amerikos (nuo Meksikos pietų iki Kolumbijos) atogrąžų miškų augalas.

Ji savo žaliu šliaužiančiu stiebu įlipa aukštai į medžius ir 8 metrų aukštyje ties kiekvienu lapu pakimba po dvi dviejų centimetrų storio išorines šaknis.

Apskritai monstera gali užaugti iki 20 metrų aukščio, tik, aišku, ne augdama patalpose kaip dekoratyvus augalas.

O kaip kambarinio augalo populiarumą monstera pelnė dėl savo nereiklumo ir dekoratyvumo: jos dideli, odiški, blizgūs, širdies formos, skylėti lapai gali būti 25-90 centimetrų ilgio ir 25-75 centimetrų pločio.

Kasmet išauga apie penkis jaunus lapus, kurie iš pradžių yra neiškarpyti, o tik augdami iki įprastinio dydžio tampa tokie pat, kaip ir senieji.

Žydi monsteros tik sulaukusios apie dvidešimties metų ir jų žiedai labai efektingi – apgaubti dideliu geltonu papėdlapiu, todėl ir panašūs į kalijas. Sunokina ir vaisius, kurie panašūs į kukurūzų burbuoles - 25 centimetrų ilgio ir 3-4 centimetrų skersmens. Vaisiai stipriai kvepia ananasais ir yra valgomos – net kartais vadinami meksikietiška duona.

Beje, valgyti vaisius galima tik visiškai sunokusius, nes juose esantys kalio oksalatas gali sukelti įvairias alergines reakcijas. Todėl vaisiai tinkami valgyti tik tada, kai sunoksta taip, kad burbuolės suskyla (maždaug per 10-12 mėnesių), o sėklas lengva nubraukti nuo paviršiaus.

Ten, kur monsteros auga natūraliai, panaudojami ne tik jų vaisiai: iš išorinių šaknų Peru daromos virvės, iš jų Meksikoje pinami krepšiai, lapų antpilu gydomas artritas.

Be to, monsteros lapai ir šaknys naudojami ir magijoje, nes kai ore susikaupia daug drėgmės (ypač prieš lietų), monsteros „pravirksta“. Tai yra, lapų pakraščiuose iš žiotelių sunkiasi vanduo.

Išskyrus tropikų miškus monsteros auginamos patalpose kaip interjero puošmena, nes auga tik esant 20-30 laipsnių šilumai, didelei drėgmei ir pavėsiui, tad labai tinka dekoruoti didelius vonios kambarius. Žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje šie augalai nustoja augti ir žūva. Patalpose auginamos labai retai žydi. Tik Sicilijoje, Palermo srityje Zampa di Leonė, monsteros auginamos lauke.

Gražiausiai monsteros atrodo trečiaisiais augimo metais, o jas dauginti yra labai paprasta - stiebo dalimis, ūgliais, atžalomis su lapais arba sėklomis.

Seną jau nebedekoratyvią monsterą galima atnaujinti: lapuotą viršūnę su dalimi išorinių šaknų nupjauti, pjūvį pabarstyti trinta medžio anglimi ir pasodinti į vazoną žeme padengiant ir išorines šaknis.

Ir likusį nuogą stiebą galima supjaustyti gabaliukais, kad ant kiekvieno liktų po tris akutes, tada juos sukišti į drėgną smėlį. 20 laipsnių šilumoje šie gabaliukai įsišaknija per 2-3 mėnesius.

Rekomenduojama monsteras pavasarį persodinti į lapinės, durpinės, velėninės žemės ir smėlio mišinį, vasarą gausiai palaisčius tręšti amonio salietra.

Ir monstera daug dešimtmečių džiugins ne tik jus, bet ir jūsų anūkus.

Jei dar neapsisprendėte, ar auginti monsterą, tai gal kitos jos savybės padės priimti sprendimą.

Pirma, monsteros labai gerai drėkina kambarių orą. Antra, jos yra harmonijos nešėjos, todėl rekomenduojama šiuos augalus auginti didelėse visuomeninėse patalpose, nes jie spinduliuoja ramybę, aktyvina ir harmonizuoja aplinką. Trečia, monsteros labai gerai veikia fizinę ir dvasinę sveikatą augdamos miegamuosiuose ir darbo kambariuose.