Saulės kolektorius ant stogo: nerūdyjančio plieno talpa, kurioje sušyla vanduo ir į ją vienu galu sumauti stikliniai įtaisai – kolbos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nuolat brangstantis kuras ir elektros energija, panašu, verčia gyventojus ieškoti išeičių ir vis dažniau jų žvilgsniai nukrypsta į atsinaujinančius energijos šaltinius. Vienas iš tokių yra saulės energija. Kalbiname atsinaujinančių energijos šaltinių specialistą, Narcizų gatvės gyventoją Audrių Kiudulą, kurio name, mums įžengus pro duris, valdiklis rodė, kad vanduo sušilęs iki 65 laipsnių. Pasak šeimininko, tai ne riba: vakarop vanduo sušyla iki 85 laipsnių, o kartais net ir užverda. Darbuojasi saulutė...

Kaip tai veikia?
„Pirmiausia ir pakalbėkime apie šitokias beslėgines sistemas”, - siūlo pašnekovas, kurį domėtis saulės energijos panaudojimu paskatino per greitai besisukantis elektros skaitiklis... O po to, kai grįžo iš Turkijos, kur saulės kolektorių turi kone kas antras namas, nusprendė, kad reikia pabandyti...
A. Kiudulo teigimu, patikimai sistemos funkcionuoja nuo balandžio iki spalio mėnesio. Dargi apsiniaukusi vasaros diena nėra kliūtis: čia svarbiau ultravioletiniai spinduliai. Žiemą sistemoje išsilaiko pliusinė temperatūra, tačiau naudos iš to nedaug. Vanduo kiek pašyla tik nusistovėjus giedroms dienoms. Todėl Lietuvos klimatinei situacijai inžinieriai šilumininkai sukūrė slėginę sistemą. Pirmosios tokios sistemos išbandytos jau prieš 4 metus. Žiemą ji veikia efektyviau, nei pirmtakė, vandenį pašildydama iki 25-30 laipsnių ir šitaip padeda taupyti jo pašildymui deginamas dujas, vartojamą elektrą arba kitą kurą.

Ant stogo sumontuojamas vadinamasis saulės kolektorius. Tai į nerūdijančio plieno katilą sustatytos pailgos, žmogaus ūgio stiklinės kolbos. Jos ir užkaitina vandenį, kuris čia patenka ir atgal grįžta vienavamzde sistema (veikiamas slėgių skirtumo). Viena kolba pajėgi sušildyti 10 litrų vandens, o visą procesą kontroliuoja ir vožtuvus valdo elektronika (valdiklis). Tai beslėgė sistema. Pašnekovo teigimu, ją gali susimontuoti kiekvienas turintis bent minimalius įgūdžius ir technines žinias. Pats kolektorius montuojamas 45 laipsnių kampu horizonto atžvilgiu.
Panašiai veikia ir slėginė sistema, tačiau čia vanduo cirkuliuoja dviem vamzdžiais. Kolektoriuje įkaitęs vanduo grįžta ir šildo katile esantį, tarsi koks šildymo elementas. „Sistemai teikiama 2 metų garantija, tačiau jos resursai leidžia veikti gerokai ilgiau, apie 15 metų. O prireikus pagalbon ateina specializuoti servisai, kurių šalyje yra nemažai. Žinoma, po penkiolikos metų niekas netrukdo pasikeisti kolbas ir toliau naudotis saulės energija, tačiau nedera pamiršti, jog per tiek laiko būtinai atsiras kažkokių šios srities naujovių”, - šypsosi A. Kiudulas.

Ar tai brangu?
Pigiausios beslėgės saulės energijos perdirbimo sistemos kainuoja apie 1000 litų (be montavimo darbų, kurie atsieina dar 500 litų). „Dviem žmonėms skirtos sistemos kaina yra apie 1700 litų. O keturių asmenų šeimai rekomenduočiau kiek brangesnę – už 2100 litų. Sistemos efektyvumą nusako, kiek namų ūkyje gyvenančių žmonių ji gali aptarnauti. Pašnekovo teigimu, tokios investicijos atsiperka. Vilniečių paskaičiavimais gyvatuko, karšto vandens ar grindų apšildymui sutaupoma iki 50 proc. lėšų. Tiesa, specialisto įsitikinimu, patalpų apšildymui minėtosios sistemos nepakankamai efektyvios...

Problemos
Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriama eksploatuojant saulės kolektorius?
A. Kiudulas: „Beslėges sistemas reikia periodiškai valyti, nes vanduo cirkuliuoja per įkaitusias kolbas, būna, net užverda, todėl ilgainiui kolbos pasidengia kalkėmis. Taigi pirmas valymas – kažkur po 2,5-3 metų. Tam, ištraukus kolbas, citrinos rūgštimi pašalinamos kalkinės nuosėdos. Procesas nesudėtingas. Sudėtingiau viską atlikti, jeigu stogas status”.
Vis dėlto naujausiuose modeliuose kalkėjimo problemos išvengiama. Tokie kolektoriai 4 asmenų šeimai šiandien kainuoja 3500 litų. Ir ant stogų karstytis nebetenka...

Slėginės sistemos šiuo požiūriu patikimesnės, mat beveik uždarame cikle per metus pasikeičia tik apie 40 litrų vandens... Belieka pridurti, jog abiejų tipų sistemose nenaudojamas joks cheminis skystis, tik vanduo. Pasak A. Kiudulo, tas faktas kartais neramina gyventojus: ar žiemą kolektorius neužšals? O neseniai pas vieną tokį alternatyviosios energijos „pionierių” subėgo pasižiūrėti kone visas Kupiškis... Tačiau sistemos žiemą nesušąla - pakanka vidinių resursų save apšildyti. Ir vasarą užviręs vanduo nekenkia, nes sistema nėra uždara.

Žvelgiant į ateitį
Ar numatoma saulės kolektorius panaudoti daugiabučių namų reikmėms?
A. Kiudulas: „Pirmas toks daugiabutis su saulės kolektoriumi pastatytas Panevėžyje. Statoma ir sostinėje. Mūsų kolegos įranga aprūpino kelis Alytaus daugiabučius. Šyla gyvatukai, yra karštas vanduo. Manome, kad masinis bumas prasidės po dvejų metų. Lietuviai tokia liaudis: neskuba. Reikia, mat, palaukti ir pažiūrėti, ar visa tai apsimokės mano kaimynui?.. Taigi saulės kolektoriai ant daugiabučių stogų – netolimos ateities perspektyva, tačiau pagalius į ratus bando kaišioti šilumininkai, mat tokios inovacijos nurėžtų gerą dalį jų pelno”.
Žinoma, esama labai „mandrių” sistemų ir kainuojančių dar daugiau nei tos, apie kurias kalbėjome. Tačiau, pašnekovo teigimu, dažniausiai visiškai pakanka paprastesnių bei pigesnių saulės kolektorių. Be paliovos brangstant dujoms, šilumai, elektrai ir t. t., saulės kolektorius gali būti puiki išeitis.

Lieka pridurti, jog slėginės sistemos kolektorius gali būti įrengiamas ne tik ant stogo, bet ir balkonuose, o Lieporiuose kažkas tokį kolektorių pasistatė ant žemės... Šitoks sprendimas tiktų daug kur, tačiau žmonės būgštauja, jog praeidamas koks nors piktavalis gali švystelėti akmenį...
Ant stogo esantys vandens katilai, į kuriuos statomos kolbos, gali būti dažyti ir pagaminti iš nerūdyjančio plieno. Pastarieji patikimesni. Beje, pasak japonų mokslininkų, didelę įtaką sistemos funkcionavimui turi ir kolbų ilgis. Taigi saulės kolektorius - daiktas ne toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Stiklinė kolba saulės spindulius paverčia šiluma.

Sistemos darbą reguliuoja ir palaiko nedidelė ant sienos pritvirtinta dėžutė – valdiklis.

Anot atsinaujinančių energijos šaltinių specialisto A. Kiudulo, saulės kolektorius padeda maždaug perpus sumažinti su šildymu susijusias komunalines išlaidas.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.