Kažkada daugelį sodybų puošė daugiamečių jurginų kerai.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Ponia Rasa pavažinėjusi po pasaulį nusprendė, kad jurginai, ilgai jos laikyti senamadiškais ir tik močiutėms tinkančiais auginti augalais, yra nuostabios ir daugelyje šalių labai vertinamos gėlės. Tad dabar ji susižavėjusi žvelgia į prie sodybų augančius, įvairiaspalviais žiedais apsipylusius jurginus ir pasvajoja, kaip gerai būtų jai pačiai tokių užsiauginti daugiabučio balkone.
Spalvų ir žiedų įvairovė
Nors astrinių šeimos augalai jurginai yra kilę iš Centrinės Amerikos, jie Lietuvoje gan seniai tapo labai populiarūs. Gal todėl, kad jokios kitos gėlės nepasižymi tokia dydžių, formų, spalvų, žydėjimo gausumu ir trukme.
Štai vien pagal žiedynų formą Amerikos jurginų augintojų draugija (American Dahlia Society, ADS) jurginus skirsto į 19 grupių: taisyklingi dekoratyviniai, netaisyklingi (nesimetriški) dekoratyviniai, pusiau kaktusiniai, kaktusiniai (tiesūs), kaktusiniai chrizanteminiai, skeltažiedžiai, rutuliniai, miniatiūriniai rutuliniai pomponiniai, žvaigždiški, nimfiniai, bijūniniai, anemoniniai, apykakliniai, vienaeiliai, tuščiaviduriai (paprasti), tuščiaviduriai minionai, orchidėjiniai, naujausi tuščiaviduriai, naujausi pilnaviduriai.
O kiek yra išvis tūkstančių jurginų rūšių, veislių, ko gero, nė vienas specialistas nepasakytų, nes kasmet įvairių pasaulio šalių jurginų augintojai išveda po keliolika naujų spalvų, formų, aukščių šių augalų.
Paravėti ir papurkšti
Kodėl pasaulyje jurginai yra tokie populiarūs, kodėl yra tiek daug šių gėlių augintojų draugijų, asociacijų ir t. t., priežastis yra ne viena. Jurginai ne tik gražūs, bet ir jų priežiūra, ypač šiltuose kraštuose, yra labai paprasta.
Tik būtina parinkti jurginams tinkamą vietą – ji turi būti ne žemumoje, nešlapia, šalia neturi augti dideli medžiai ir pageidautina, kad augimvietės neužpūstų šalti šiaurės, stiprūs rytų bei šiaurės rytų.
O tada tereikia jurginus pasodinti, paskui paravėti, papurenti dirvą ir, jei prireikia, palaistyti. Na, gal dar kai kada pamulčiuoti – sakykim, praėjus mėnesiui po pasodinimo. Tam tinka durpės, pjuvenos, šiaudai, galvijų mėšlas, kompostas.
Svarbiausia – kad jurginai gerai augtų ir gausiai žydėtų, dirva nuolat turi būti drėgna. Kitaip stiebai medėja, lapai ir žiedai būna smulkūs, o kai kurių veislių jurginų žiedynai pasidaro tuščiaviduriai.
Naudinga per sausrą jurginus nupurkšti, nes tai padeda augalus apsaugoti nuo voratinklinių erkučių.
Patartina jurginus vasarą po ilgai užsitęsusio lietaus patręšti, ypač jei jie auga lengvose dirvose. Tam tinka ir skystos mineralinės trąšos, ir purškimas azotinių ar kompleksinių trąšų tirpalu.
O štai naikinti piktžoles rekomenduojama tik kauptuku, o ne kokiomis cheminėmis priemonėmis. Mėgsta jurginai ir papurentą dirvą, todėl prieš juos sodinant reikia išnaikinti varputį, nuo kurio nukenčia tiek šių augalų gumbai, tiek ir žiedai.
Suformuoti gražų kerą
Pagrindinis darbas auginant jurginus yra kero formavimas.
Profesionalūs augintojai jurginų stiebams išauginus po tris lapus pirmiausiai nugnybia jų viršūnes, kad pradėtų formuotis šoniniai ūgliai ir susiformuotų dailus keras.
Kadangi stiebų viršūnėse jurginai formuoja trijų žiedų pumpurus, du iš jų reikėtų nulaužti, tada jau likęs žiedas tiks ir parodoms. O jei norima išauginti daugiau žiedų, tai nulaužti reikia kaip tik centrinį pumpurą ir palikti abu šoninius.
Iš šoninių stiebų lapų pažastų (nelygu veislė) išauga vadinamieji trečiosios eilės stiebai – ant jų žiedai būna mažesni. Bet jau augintojų valia, tuos stiebus išlaužyti ar ne.
Specialistai rekomenduoja jurginus pririšti tik kraštutiniu atveju – jei aukštų jurginų apatinė stiebų dalis nesumedėja.
Ir būtina atminti – jurginų veislės linkusios susimaišyti, tad augalus pasodinus reikėtų prie kiekvieno kero įsmeigti užrašą su veislės pavadinimu.
Na, ir reikėtų prisiminti – jei jurginai pašąla, jie žūsta. Tad būtina dar prieš šalčius daugiamečių gumbus iškasti ir paruošti ramybės laikotarpiui iki pavasario.
Rūpestingai saugoti
Tam reikia pasiruošti jau rugsėjo viduryje – stiebus apkaupti žemėmis, o kai subręsta gumbai, juos iškasti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
Kasti rekomenduojama saulėtą dieną (geriau – iki pusiaudienio) ir iki vakaro saulėje apdžiovinti.
Nuo iškeltų sveikų gumbų būtinai rankomis reikia atsargiai nuvalyti žemės ir, palikus trijų centimetrų ilgio stiebo galiuką, palikti apdžiūti.
Apdžiovintus jurginų gumbus galima iš karto sudėti į medines dėžes ir padėti saugoti, galima ir gumbus nuplauti, ir tik tada apdžiovinti devynių laipsnių šilumos temperatūroje (patalpoje!).
Saugojimui skirtoje patalpoje jurginams turi būti sudarytos optimalios sąlygos: 80 procentų drėgmė, 4–8 laipsnių šiluma, gera ventiliacija. Ir jei laikomasi visų taisyklių, saugojimo metu netenkama tik apie dešimties procentų gumbų.
Dauginti gumbais
Šiaip jurginai dauginami sėklomis, auginiais ir gumbais. Būtina atminti, kad veislės ypatybes galima išlaikyti tik dalijant kerą. Ir tai daroma iš karto nukasus, nors įmanoma ir iki pat sodinimo pavasarį.
Pašalinus sudžiūvusius ir sergančius gumbus, stambius kerus galima peiliu padalyti į kelias dalis. Tik reikia, kad kiekvienoje dalyje liktų vienas–du gumbai ir dalis šaknies kaklelio bent su vienu augimo pumpuru, o pjovimo vietas reikia apdoroti bent medžio anglies milteliais ar medžio pelenais.
Dauginimas auginiais reikalauja nemenkos patirties, tad dažniausiai gėlininkams mėgėjams neverta nė eksperimentuoti. O dauginant sėklomis būtina griežtai laikytis instrukcijų, nurodytų ant sėklų pakelio (sėklas geriau pirkti, nei patiems rinkti nuo peržydėjusių augalų).
Sodinti ir nelaistyti
Ir štai antrojoje vasario pusėje jurginų gumbus jau galima sodinti, jei juos norima dauginti. Kruopščiai apžiūrėti gumbai kiek įstrižai sodinami į dėžutes ar vazonus, kuriuose pripilta dešimt centimetrų durpės su smėliu arba lapinės žemės su smėliu. Būtina, kad gumbai būtų pasodinti ne visi, o tik trys ketvirtadaliai jų ilgio – šaknies kaklelis su pumpuru turi likti virš žemės.
Pasodinus maždaug tris savaites jurginus reikia laikyti dvidešimties laipsnių temperatūroje (dirvos temperatūra turi būti 21–27 laipsniai šilumos) saikingai apšviestoje patalpoje. Po to oro temperatūrą reikėtų sumažinti iki penkiolikos laipsnių, o gumbų dar nelaistyti, tik protarpiais apipurkšti, kad geriau įsišaknytų.
Ir po truputį pratinant prie vis stipresnės šviesos ir žemesnės temperatūros po pirmųjų šalnų rekomenduojama jurginus persodinti į nuolatinę vietą sode ar darželyje.
Auginti vazone
O tiems, kurie neturi sodo ir darželio, irgi yra galimybių pasidžiaugti jurginų žiedais ne tik vazoje, bet ir vazone.
Tik svarbiausia įsigyti specialią veislę – pavyzdžiui, „Art Deco“, „Art Fair', „Art Nouveau“, „Bellini“, „Agni“, „Aphrodite“...
Specialias žemaūges jurginų veisles galima auginti ir vazonuose, ir krepšiuose, ir loviuose, kur vienam gumbui būtų skirta ne mažiau kaip kaip 30x30 centimetrų plotas ir geros žemės mišinys.
Tik jau vieną kartą šiuos jurginus pasodinus nereikėtų persigalvoti ir bandyti persodinti į kitą vazoną ar lovelį – tai labai trapūs augalai.
O šiaip vazoninių jurginų priežiūra tokia pati, kaip ir įprastinių veisliu – laistyti, ravėti, purenti... Tik nereikia jų kerų formuoti – žiedų ar stiebų išskabyti.
Pranašingi sapnai
Beje, jurginas – savarankiškumo ir ištvermės simbolis.
Tad jei susapnuojate gražius jurginų žiedus, tai gali reikšti, kad esate ir savarankiškas, ir ištvermingas.
Tačiau jei sapne kas nors jums dovanoja ar rodo savo užaugintus jurginus, tai reiškia, kad jūs nepakankamai vertinate šį žmogų, kuris jums gali būti ištikimas draugas, patarėjas ir padėjėjas.
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Rugpjūčio mėnesio nugalėtojui – žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.
