J. Kniukšta pasidžiaugė, jog gyventojai patys noriai rūšiuoja buitines atliekas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Juozas Kniukšta pirmininkauja net trijose daugiabučių namų savininkų bendrijose. Vilniaus gatvėje 269, 271 ir 273 numeriais pažymėtus namus išskiria stropiai tvarkoma aplinka, nupjauta veja, sugrėbti lapai, surinktos šiukšlės, pasodinti medeliai bei krūmai. Lankantis čia lapkričio pradžioje, švaros bei tvarkos įspūdžio negalėjo užgožti net vėlyvo rudens darganos...
Patys šiukšliname, patys tvarkomės
Vaikštant po teritoriją iš po automobilio išlindo gražus, juodas katinėlis. „Mylime gyvūnus ir jų čia niekas neskriaudžia. Netgi vaikams neužkliūna, - sako J. Kniukšta. - Jei per daug – nuvežame į gyvūnų globos namus, kur juos toliau augina...“
Sužinojęs, kad gyvūnai ten laikomi vos kelias savaites, o po to nugalabijami (te nesuklaidina pavadinimas!), pirmininkas nustemba, o po to ima girti juodą katinėlį, koks jis geras ir t. t. Paaiškiname, jog mes nesame gyvūnų globėjai ir nieko blogo murkliui nelinkime. Žemėje vietos užtenka visiems... O jeigu kam keturkojai trukdo, galima per nemokamus skelbimus paieškoti jiems gerų šeimininkų.
Aplinka prie visų trijų daugiabučių tvarkoma minimalistiniu stiliumi: veja, krūmai, augalai... Pastebėjome kelis žiemai paruoštus gėlynus, kuriuose seni augalai buvo išrauti, o jų augimo vietose atvežta ir pripilta juodžemio. Žiemos miegu užmigo ir dar visai neseniai spalvomis džiuginęs alpinariumas...
Apžiūrime neseniai įrengtą atliekų rūšiavimo aikštelę. Pasak pirmininko, čia gyvenantys supranta rūšiavimo naudą ir noriai tai daro. Kumščiu nieko nepasieksi. Pirmininko nuomone, jeigu aplinka tvarkinga, ir patys gyventojai pasitempia, labiau stengiasi palaikyti švarą bei tvarką.
„Nesipykstame nė su vienu, sugyvename. Puikiai sutariame ir su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis, ir su apatiniuose aukštuose įsikūrusiomis įstaigomis – jos materialiai prisideda prie aplinkos tvarkymo kiekvieną mėnesį. Iš tiesų, svetimi čia mažai užklysta: patys gyvename, vaikštome, patys šiukšliname. Reikia ir susitvarkyti“, - teigia J. Kniukšta. Anot pirmininko, jis nesuprantąs tokių nuomonių, kai gyventojai tvirtina, girdi, teritorija ne mūsų – valdiška, tai ir tvarkyti jos neverta...
Svarbiau geri norai negu dideli pinigai
Rekonstruojant miesto pėsčiųjų bulvarą, įsigyti keli nereikalingi betoniniai loviai, kuriuose visą vasarą prie namo žydėjo gėlės. J. Kniukštos nuomone, dažnai reikia ne pinigų, kiek gerų norų, sumanumo, o tada galimybės pačios atsiranda...
Pašnekovo kuruojamos bendrijos nuolat dalyvauja miesto gražinimo konkursuose, apie ką primena laimėti prizai, atminimo raštai ir kt. Ir tai nemažas gyventojų nuopelnas. Juk galima būtų moralizuoti kiek nori, bet jei žmogus pats nesusipranta, jo nepriversi. Laimė, to daryti ir nereikia.
„Dar pokalbio pradžioje pabrėžėte, jog kaimynai tarpusavyje sutaria puikiai ir jums, pirmininkui, netenka konfliktuoti su įtūžusiais bendrijų gyventojais. Tačiau redakcija neretai sulaukia skundų, kur prašoma įsikišti, nes neva pirmininkas ar bendrijos buhalteris kažką slepia, neprieinamas, tvarkosi autoritariškai ir nieko nepaaiškina, suka kokius nešvarius darbelius...
Kaip jums pavyksta viso to išvengti?“ - klausiame.
J. Kniukšta: „Reguliariai rengiame ataskaitinius susirinkimus, per kuriuos nutariame, kokių darbų imsimės. Už kokią sumą. Po kiek renkame. Vėliau pateikiu tris skirtingų organizacijų darbų sąmatas – rengiame konkursą. Taip vienam namui pakeitėme stogą – kainavo 45 tūkstančius. Kitam – viršutinių aukštų konstrukcijas apskardinome, atnaujinome šiluminius mazgus. Pinigus iš gyventojų renkame tik pasibaigus šildymo sezonui ir pagal kiekvieno disponuojamą gyvenamąjį plotą. Ir šiuo atveju gyventojai buvo vieningi, išsisukome be skolų“.
Gale namo stovi cinkuotas šunėkas, pakėlęs uodegą. Pasirodo, čia gyventojai vedžioja savo auginamus šunis, o dizainerio V. Purono sumąstyta šiukšliadėžė skirta žmogaus draugų ekskrementams surinkti ...
„Kodėl apskardinote tik viršutinius aukštus, o ne visą namą?“ - klausiame pirmininko.
„Nenorėjome apsunkinti žmonių. Likusius aukštus apskardinsime kitąmet“, - sako J. Kniukšta. O mums pasidomėjus, ar už apskardinimą moka tik viršutiniai aukštai, J. Kniukšta patikslina, jog pinigai renkami iš visų name esančių butų, nesvarbu, kokiame aukšte jie yra. Kadangi ne pirmos jaunystės namui buvo pradėjusios trupėti plytos, teko imtis atitinkamų priemonių.
J. Kniukšta teigia negalįs tiksliai atsakyti, kiek „svetimos“ teritorijos prižiūrima – maždaug kelios dešimtys arų. Ir visas didžiulis kampas tarp M. Valančiaus ir Vilniaus gatvių. Kasdieniams apsitvarkymams samdomas darbuotojas, o kitais atvejais gražinti aplinką iniciatyvą rodo patys gyventojai.
Ir vėlų rudenį kieme netrūksta amžinai žaliuojančių augalų.
Betoniniai „loviai“, kur dar neseniai žydėjo gėlės, naujai pripildyti juodžemiu ir laukia pavasario.
Spygliuočiai, kurių matėme nemažai, ne tik gražūs pažiūrėti, bet ir valo užterštą miesto orą.
Šuns pavidalo šiukšliadėžė skirta keturkojų ekskrementams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
