Augo putinas, augo, žaliavo;/ Skleidė žiedus prieš saulę baltai; / Kai mergaitės aplinkui dainavo, / Sirpo uogos kaip kraujo lašai. (Maironis)
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Ir liaudies dainose, ir poezijoje gan dažnai minimas augalas putinas gražus ir žydintis vasarą, ir raudonais vaisiais pasipuošęs rudenį ir žiemą. Gal yra ir gražesnių soduose ir parkuose auginamų augalų nei kuklusis putinas, tačiau pamiškėje, kai aplink tik baltas sniegas, ryškiai raudonos jo kekės šviečia iš tolo ir vilioja ne tik paukštelius, bet ir žmogaus akis.
Taip bent pasakojo šiaulietis Vilius M., praėjusį savaitgalį apsilankęs pietų Lietuvoje.
Pusantro šimto putino rūšių
Putinas neretas augalas didelėje dalyje pasaulio šalių – ne veltui jo priskaičiuojama apie pusantro šimto rūšių. Tik Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastasis putinas ir dar pora mūsų gan atšiauriam klimatui tinkamų atvežtinių: kanadinis ir sodinis.
Vieni putinai savaime auga kaip medeliai, kiti kaip krūmai, bet visi jie pasižymi bendrais bruožais. Putinų lapai visada yra triskiaučiai, žiedai – balti (ar beveik balti) ir susitelkę į plokščius skėtinius žiedynais, vaisiai – ryškiai raudoni (ir ne tik raudoni) kaulavaisiai, kurie iki šalnų yra aitrūs ir kartūs.
Žydi putinai gegužės–birželio arba rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais augdami mišriuose lapuočių miškuose ir upių slėniuose.
Parkuose ir soduose auginamos dekoratyvinės atvežtinės šio augalo rūšys šiek tiek skiriasi nuo natūralių ir yra lepesnės.
Žiedai – balti, rausvi, kvepiantys gvazdikėliais
Kaip jau minėta, pačiu lietuviškiausiu reikėtų vadinti paprastąjį putiną. Jo krūmai drėgnose pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse užauga iki keturių metrų aukščio, tačiau neretai jis auginamas ir prie sodybų kaip dekoratyvinis ar vaistinis augalas.
Šios rūšies putinų žiedai balti, vaisiai ryškiai raudoni, o vaistinės savybės begalinės. Beje, sakoma, kad šalčio pakąstus jo vaisius galima išlaikyti užkastus iki pat pavasario ir dėl to nei maistinės, nei vaistinės jų savybės nė kiek nenukenčia.
Iš panašios klimato zonos (JAV šiaurės rytų bei vidurio vakarų) kilęs ir kanadinis putinas.
Šis gražus dekoratyvus lėtai augantis medelis ar krūmelis gegužės pabaigoje ir birželį pasipuošia gelsvai baltais žiedais, o paskui sunokina smulkius melsvai juodus vaisius. Kanadinio putino vaisiai yra valgomi, o žievė ir lapai naudojami tradicinėje indėnų medicinoje.
Didžiojoje Britanijoje auga Bodnanto putinas – iki trijų metrų aukščio krūmas, žiemos pabaigoje–ankstyvą pavasarį žydintis rausvais ir labai kvapiais žiedais.
Korėjinio putino žiedpumpuriai – rausvi, tačiau iš jų skleidžiasi balti žiedai, kurie kvepia gvazdikėliais. Be to, šio augalo pilkai žalsvi lapai rudenį parausta.
Ir gydo, ir maitina
Nuo senų laikų daug vitamino C turintys putinų vaisiai naudojami maistui – jie valgomi ir vieni, ir iš jų verdami kompotai, kisieliai, želė, marmeladai, pastilės. Sultimis dažnai dažomi įvairūs maisto produktai.
Svarbiausia yra tik nepamiršti, kad putinų vaisius naudoti galima tik tada, kai jie yra gerai pašalę – nebe aitrūs.
Tačiau daugiausiai putinų vaisiai, ir ne vien jie – ir žievė, naudojami kaip vaistai.
Putinai gerina širdies darbą, varo šlapimą, ramina sergant neurozėmis, kraujagyslių spazmais, hipertonija, padeda peršalus, užkimus, viduriuojant. Sultys ir arbatos geriamos nuo opaligių, kolitų, pūlinių ligų.
Geriausiai gydytis nuo žinomų ligų. Pavyzdžiui, sergant bronchitu reikia tris šaukštus putinų sulčių sumaišyti su trimis šaukštai medaus ir užpilti litru šilto vandens, o paskui gerti po pusę stiklinės 4 kartus prieš valgį.
Šaukštą putinų vaisių užpylus stikline vandens ir porą valandą palaikius, antpilu galima skalauti skaudančią gerklę.
Ypač gerai padeda putinų sultys nuo staigaus galvos skausmo.
