Koralinę kiauliauogę visą rudenį ir žiemą puošia auksiniai, oranžiniai, raudoni vaisiai.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Botanika besidomintis jaunas šiaulietis Rytis susidomėjusiems raudonomis uogytėmis apsipylusiu augalu – kiauliauoge – prekybos centre tiesiog perskaitė visą paskaitą apie kiauliauoges.
Pasirodo, šiuo ne itin gražiu pavadinimu vadinama visa notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalų gentis. Tarp jų – ir dekoratyvūs augalai, ir maistui, ir vaistams tinkantys, ir net labai gerai visiems pažįstamos bulvės. Kiauliauogių rūšių esą šimtai, tik Lietuvoje auga tik keturios: karklavijas, juodoji kiauliauogė, gauruotoji kiauliauogė, valgomoji bulvė.

Raudonos karklavijo uogos
Drėgnuose miškuose ir krūmuose, vandens telkinių krantuose, grioviuose augantis karklavijas – daugiametis nuodingas augalas, kuris užauga iki pusantro metro aukščio.
Jo lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, su smailia viršūne, o violetiniai žiedai po 8–20 yra susitelkę į šluoteles. Peržydėję karklavijai subrandina vaisius – raudonas pailgas sultingas uogas.

Juodoji kiauliauogė – maistui
Juodoji kiauliauogė – vienametis pusmetrio aukščio, gausiai šakoti augalai. Baltai žydinti juodoji kiauliauogė subrandina juodas blizgias uogas.
Šiaip šios kiauliauogės yra nereiklios – auga ir daržuose, ir dykvietėse, ir patvoriuose drėgname ir derlingame dirvožemyje atvirose vietose.
Spėjama, kad juodosios kiauliauogės Lietuvoje buvo auginamos maistui dar nuo ankstyvųjų viduramžių. Kai kuriose šalyse prinokusios uogos maistui naudojamos iki šiol.
Iš juodųjų kiauliauogių uogų verdamos uogienės, daromi pyragų įdarai, džiovintos naudojamos kaip razinų pakaitalas. Graikai šviežius arba keptus lapus naudoja salotoms, sriuboms gaminti.
Be to, šių augalų lapais ir ūgliais gydytos opos, sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, nuoviras naudotas nuskausminti, atpalaiduoti spazmus, slopinti uždegimus, plėsti kraujagysles.

Sukultūrinta prieš tūkstančius metų
Vienmetis žolinis augalas valgomoji bulvė sukultūrinta jau prieš keletą tūkstančių metų, kai Pietų Amerikos Andų kalnuose vietos gyventojai pastebėjo, kad šio augalo gumbai, o ne vaisiai yra labai naudingi. Tad jau inkai augino apie du šimtus sukultūrintų bulvių rūšių.
Tiesa, XVI amžiaus viduryje Europą pasiekusios bulvės buvo auginamos kaip egzotiški dekoratyviniai augalai ir tik gerokai vėliau susidomėta jų maistinėmis savybėmis.
Atrodo, kad į Lietuvą bulvės pateko XVIII amžiaus pradžioje, gana greit išpopuliarėjo ir visiems laikams išsprendė bado problemas nederliaus metais.
Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: krakmolo, augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų, proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų, folinės rūgšties, karotino. O štai bulvių uogose ir žaliose augalo dalyse yra nuodingo alkaloido solanino.
Tad suprantama, kad iš bulvių gumbų gaminama per du šimtus įvairių produktų, ne tik valgių – etilo spiritas, fotojuostos, klijinės medžiagos, plastmasė, acetonas, krakmolas, gliukozė ir kita.
Beje, bulvės pasižymi ir gydomosiomis savybėmis: kalis skatina šlapimo išsiskyrimą, šviežios sultys padeda nuo gastritų su padidėjusiu rūgštingumu, vidurių užkietėjimu, sergant skrandžio opalige, mažina kraujospūdį, trintomis žaliomis bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos, garais – viršutinių kvėpavimo takų kataras.

Paprikinė – aitri, karti, dekoratyvi
Paprikinė kiauliauogė yra kilusi iš Pietų, Vidurio Amerikos ir yra itin aitraus skonio. Lietuvoje šis augalas auginamas kaip dekoratyvinis, nes ankštelės yra įvairių spalvų ir formų – raudonų, geltonų, violetinių, juodų, ilgavaisių ir trumpavaisių...
Šių kiauliauogių galima pasisėti vasarį, po šalnų pasodinti darže, o rudeniop susodinus į vazonėlius parsinešti į namus.
Ankštelėmis pasipuošusi paprikinė kiauliauogė dekoratyvi išlieka iki pat pavasario, o po to vėl pasodinti darže.

Žemuogių su pipirais kvapas
Ežinė kiauliauogė, dar vadinama pepinu, melionine kriauše, irgi yra kilusi iš Pietų Amerikos. Tai dekoratyvus augalas, kurio melsvi ir balti žiedai nors ir primena bulvių žiedus, tačiau labai maloniai kvepia.
Ežines kiauliauoges galima auginti ir lauke, ir šiltnamyje, tik rudenį reikia susodinti į vazonus ir parnešti į namus, ten suradus saulėtą vietą.
Šios kiauliauogės uogos yra geltonos ar oranžinės – šiek tiek dryžuotos, kiaušinio formos. Perpjovus vaisių galima pamatyti geltoną minkštimą, kuris nepakartojamas – žemuogės kvapo su pipiro prieskoniu.

Koralinė – spalvų karalienė
Koralinė kiauliauogė – jau tikrai kambarinis dekoratyvus augalas. Jį visą žiemą ir rudenį puošia auksiniai, oranžiniai, raudoni vaisiai, o vasarą – balti žiedai.
Šis augalas mėgsta saulėtas vietas ir saikingą drėgmę. Net jei ši kiauliauogė ir numeta lapus, pavasarį ji vėl sužaliuoja. Tada vertėtų ją kiek gausiau palaistyti, patręšti ir persodinti į didesnį vazoną.
Gegužės pabaigoje koralinę kiauliauogę galima pasodinti darže arba tik su visu vazonu išnešti į lauką. Rugsėjo pradžioje rekomenduojama augalą parnešti į namus ir pastatyti ant pietinės palangės – koralinė kiauliauogė iki pavasario jus džiugins sodriomis spalvomis.

Iš bulvių gumbų gaminama per du šimtus įvairių produktų – etilo spiritas, fotojuostos, klijinės medžiagos, plastmasė, acetonas, krakmolas, gliukozė ir... cepelinai.
Redakcijos archyvo nuotr.