Pasak K. Kontrimo, „šimtaprocentinio“ būdo, kaip atsikratyti kurmių kaimynystės, šiuo metu dar nėra.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Kurmiarausių pasirodymas sodo sklype, vejoje, gėlyne arba kapinėse nieko gero nežada. Kova su šiais smulkiais, 140–160 gramų sveriančiais gyvūnėliais dažniausiai duoda tik apgailėtinus rezultatus. Kurmiai laikosi ten, kur žemė derlinga ir kur jiems apstu maisto, todėl dažniausiai savo taikiniu jie pasirenka dirbamą ir prižiūrimą žemę, savo paliekamais kurmiarausiais varydami šeimininkus į neviltį.
Ką daryti? Kaip išgaudyti arba išnaikinti nepageidaujamus kaimynus – kurmius? Atsakyti padės kenkėjų priežiūra užsiimančios bendrovės Šiaulių padalinio vadovas Kazys Kontrimas.

Biologiniai ypatumai
„Kurmiai yra žinduolių klasės atstovai, gyvenantys po žeme ir kasmet vedantys 2–9 palikuonis. Kurmiai turi 44 dantis. Poruojasi kovo–balandžio mėnesiais, o jauniklių sulaukia gegužę. Patelė jauniklius žindo apie dvi savaites. O po pusantro mėnesio jaunikliai tampa savarankiški ir iškeliauja. Požeminiais urvais jie gali nuropoti iki vieno kilometro. Radę tinkamą vietą, apsigyvena ir savo teritoriją gina nuo įsibrovėlių gentainių“, – sako K. Kontrimas.
Kurmiai mėgsta atsiskyrėlišką gyvenimą. Vieno hektaro teritorijoje jų skaičius neviršija aštuonių. Nesvarbu, jog iš kurmiarausių atrodo, kad jų ten devynios galybės... Per metus vienas kurmis suėda iki 24 kilogramų maisto, kas verčia į juos žiūrėti, kaip į labai naudingus gyvūnėlius. Kurmiai ėda vabzdžių lervas, tačiau mėgstamiausias skanėstas – sliekai. Giliai po žeme kurmiai įsirengia saugyklas, kuriose kaupia maisto atsargas. Sliekui perkandamas nervas, dėl ko jis išlieka gyvas tik nebegali pasprukti. Šitaip kurmiai kaupia ir „konservuoja“ sau atsargas.
Per valandą kurmis gali išrausti 5 metrų ilgio urvą, o savo požeminiuose koridoriuose per minutę nubėga net 25 metrus.

Kova su kurmiais
Efektyvių „šimtaprocentinių“ būdų, kaip išnaikinti kurmių koloniją, nėra. „Anksčiau tam pasitelkdavome chemines medžiagas, tačiau dabar jos yra draudžiamos, – tęsia K. Kontrimas. – Lieka spąstai. Jų esama pačių įvairiausių rūšių, formų bei modifikacijų. Labai svarbu dirbti su pirštinėmis, nusiplovus rankas, nes kurmiai pasižymi puikia uosle. Taigi kuo mažiau kvapų!
Kitas gana efektyvus būdas – apjuosti teritorijos perimetrą 70–80 centimetro gylio požeminiu, betoniniu atitvaru. Žinoma, didelėms teritorijoms šis metodas atsieina brangiai. Didesniame nei metras gylyje kurmiai veda vaikus, įsirengia guolius, maisto sandėlius, o „medžioja“ prie pat žemės paviršiaus esančiuose urvuose. Štai dėl ko bandymai išgaudyti kurmius visokiais spąstais yra mažai efektyvūs.
Spąstų kurmiams galima įsigyti sodininkų parduotuvėse, veterinarinėse vaistinėse ir kitur. Žinoma, visuomet geriausia patikėti šį darbą profesionalams.
Greta egzistuoja ir įvairios liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, vėjo sukami barškalai, tušti plastiko buteliai ar pan. Taip, kurį laiką jie nubaido kurmius, tačiau prie nuolatinio triukšmo bei žemės vibracijos kurmiai pripranta ir nebekreipia dėmesio.
Neretai atsikračius vienų, į likusius tuščius urvus ateina gyventi kiti kurmiai. Kaip čia neprisiminus pasakymo, jog gera vieta tuščia nelieka.
Kartais kurmių bandoma atsikratyti į jų urvus pilant aštraus kvapo medžiagas, naftos produktus, karbidą ar pan. Deja, šie liaudiški kovos su kurmiais būdai irgi neduoda laukiamo efekto.
Jeigu sklypas dar tik įrenginėjamas, apsaugai nuo kurmių 20 centimetrų gylyje horizontaliai paklojamas bei užkasamas nepūvantis kaproninis tinklas. Jis neleidžia kurmiams išrausti pievelės arba vejos. O jeigu sodyba stovi seniai, norint pakloti minėta tinklą pirmiau teks nukasti atitinkamo storio žemių sluoksnį, pakloti tinklą ir vėl užkasti.
Ar tiesa, jog kurmiai nemėgsta kai kurių augalų kvapo?
„Kaip specialistas, negalėčiau konkrečiai atsakyti: yra taip ar ne? – tęsia K. Kontrimas. – Liaudiškų priemonių veiksmingumas turėtų būti įrodytas moksliškai bei aprobuotas naudojimui. Tada galėtume kalbėti. Dabar gi šneku apie tas priemones, kurios šiai dienai naudojamos mūsų darbe. Minėjote aštriakvapes medžiagas... Panašiai veikia cheminiai repelentai, skirti kurmiams atbaidyti. Jais suvilgytas skudurėlis kišamas į urvą. Tačiau metodas nėra labai veiksmingas. Kaip ir spąstai. Tarkime hektaro plote pagavote aštuonis kurmius ir, atrodytų, viskas. Tačiau nereikia pamiršti, kad netruks čia ateiti kita „komanda“. Reiškia, laimėjote ne kovą, o tik trumpą atokvėpį prieš kitą „susirėmimą“ su šiais landžiais gyvūnais.“

Per metus vienas kurmis suėda 24 kilogramus sliekų, vabzdžių lervų ir kt.
Bendrovės archyvo nuotr.