Liepžiedžius vertina norintys paskanauti labai malonaus kvapo arbatos ir natūraliai gydytis nuo peršalimo ligų.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Irena pasiūlė liepos mėnesį rubrikoje „Mano gražiausias augalas“ būtinai aprašyti liepą.
„Pirmiausia – tai labai gražus ir naudingas medis. Tik gal mes ne visada jos grožį ir naudą pastebime. Bet liepą tikrai pasigendame miesto pėsčiųjų gatvėje augusių liepų pavėsio ir švelnaus aromato“, - sakė ponia Irena.

Liepos - ilgaamžės
Ką gi, kaip neparašyti liepą apie liepą. Tai puikus medis su kūgiška laja, pilkai ruda suskeldėjusia žieve, tamsiai žaliais lapais ir kvapiais žiedais. Beje, kiekvienas subrendęs vaisius turi po sparnelį, todėl graikai šį medį pavadino tilia – sparnuotu.
Liepų yra yra apie 30 rūšių, tačiau Lietuvoje savaime auga tik viena – mažalapė, o kelios atvežtinės veši tik botanikos soduose, dvarų sodybose. Juolab, kad visos liepos (be abejo, ne sodininkų išvestos rūšys, o natūralios) yra ilgaamžės – auga ir penkis, ir aštuonis šimtus metų, o kai kurios sulaukia ir tūkstantmečio jubiliejaus.

Mažalapė - iki 30 metrų aukščio
Mažalapė liepa paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Neauga ji tik kontinento šiaurėje ir kai kuriuose pietiniuose regionuose.
Šis medis, kuriuo dažnai apsodinamos pakelės, mėgsta derlingas, drėgnokas priesmėlio ir priemolio dirvas, todėl puikiai auga paupiuose, sodybose, parkuose, miškuose. Bet reikia pripažinti, kad liepa liepos kaimynystės nelabai mėgsta, todėl natūralių liepynų – reta.
Išauga mažalapė iki 20-30 metrų aukščio ir iki dviejų metrų skersmens vienu, o kartais net keliais kamienais. Nors ji ir vadinasi mažalape, bet lapai iš tiesų – ne tokie jau ir menko – 4-8 centimetrų ilgio, blizgūs, širdelės formos.
Pražysta šį liepa tik dvidešimtaisiais augimo metais: žiedyne būna iki 10 gelsvai žalsvų žiedų, o visame medyje - apie 60 tūkstančių žiedelių.
Žiedeliai subrandina iki spalio vaisius – riešutėlius, kuriuos žiemą išnešioja vėjas. Bet liepa dauginasi ne tik tomis sėklomis su sparneliais, bet ir atžalomis, atlankomis.

Vertinama ne tik dėl grožio
Mažalapė liepa visada buvo vertinama ir dėl savo dekoratyvumo, ir dėl vaistinių savybių bei minkštos, baltos lengvos medienos.
Kaip dekoratyvinis augalas mažalapė liepa vertinama ir dėl grožio, ir dėl to, kad ji atspari dulkėms ir užterštam orui.
Bitininkai mažalapę mėgsta už tai, kad nuo suaugusio medžio žiedų bitės surenka iki 50 kilogramų nektaro. O liepų medus – šviesiai geltonas arba gintarinės spalvos, o kartais – gelsvai žalias, labai malonaus liepžiedžių kvapo, gana tirštas – yra aukščiausios kokybės ir labai paklausus.
Liepžiedžius vertina kiekvienas – tiek norintis paskanauti labai malonaus kvapo arbatos, tiek gydytis nuo peršalimo ir kvėpavimo ligų.
O štai liepų mediena populiaresnė buvo senovėje – iš jos karnų pindavo vyžas, krepšius, dabar dažniau naudojama suvenyrams, skulptūrėlėms drožti.
Beje, liepos motyvas ypač paplitęs lietuvių tautosakoje: dainose, raudose, pasakose.

Didžialapė ir amerikinė
Didžialapė liepa Europoje gan populiari. Išauga ji iki 40 metrų aukščio, o jos lapai būna ir penkiolikos centimetrų ilgio. Kvapūs didžialapės žiedeliai visgi nedideli, gelsvai balti ir po 3-4 sudaro nusvirusias grupeles.
Ši liepa dažniausiai auginama parkuose kaip dekoratyvus akcentas, teikiantis pavėsį, apsaugantis nuo vėjo.
Jos ir išvesta yra nemažai veislių: vienos karpytalapės, kitos su geltonais ar raudonais ūgliais, trečios svyruoklinės, ketvirtos – dar kitokios.
Amerikinė liepa savaime auga Šiaurės Amerikoje. Jos lapų, kurie užauga ir iki 20 centimetrų ilgio, viršus yra sodriai žalias, apačia – kartais melsvai žalia su plaukeliais, o dideli žiedai auga didelėmis (iki 15 žiedų) nusvirusiomis grupėmis. Amerikinės liepos irgi išauga iki 40 metrų aukščio ir yra kai kurių Lietuvos dvarų parkų puošmenos.

Ir gydytis, ir skanauti
Tačiau kad ir kokio įspūdingo grožio bebūtų atvežtinės liepos, vietinei mažalapei jos neprilygsta. Liepžiedžių arbatą visiems, ypač moterims labai sveika gerti. O jau peršalus, susirgus gripu niekas taip nepadeda kaip liepžiedžiuose esantys eteriniai aliejai, kurie skatina prakaitavimą ir taip padeda kovoti su ligomis.
Dar liepžiedžių arbata yra skalaujama gerklė sergant gleivinės uždegimu, stomatitu, gingvitu, angina, kompresais gydomas reumatas, podagra.
Svarbiausia kad liepų žiedai tik būtų laiku surinkti – visiškai pražydę ir sausi, tinkamai išdžiovinti pavėsyje.