Japoninės kriptomerijos kankorėžiai.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Natalija, prieš porą metų apsilankiusi Japonijoje, iki šiol negali pamiršti ten matytų įdomybių.
Ypač didelį įspūdį poniai Natalijai padarė senos šventyklos ir valstiečių namai kalnuose, kurie pastatyti iš kriptomerijų medienos.
Viena vertus, ši mediena yra labai gražios rausvos spalvos ir ilgaamžė, kita vertus, kad ir kelių šimtų metų senumo mediena skleidė specifinį, labai malonų kvapą.

Japonams – „sugi“
Japoninė kriptomerija yra kiparisinių šeimos vienintelė kriptomerijų genties visžalių augalų rūšis.
Patys japonai šį medį vadina sugi ir iš jo medienos ne tik stato šventyklas, namus, bet ir sodina alėjas. Sakoma, kad pati ilgiausia – net 40 kilometrų – alėja buvusi pasodinta dar XVII amžiuje.
Iš tiesų ši mediena ne tik nepaprastai maloniai kvepia, yra nuostabios spalvos, bet ir
labai lengva, stipri, atspari vandeniui ir puvimui. Todėl suprantama, kodėl kriptomerijų mediena naudojama statyboms ir vidaus apdailai.
Tarp kitko, šis medis angliškai vadinamas japoniniu kedru, nors neturi nieko bendra su kedrais. O japonine kriptomerija šis augalas pavadintas botaniko Davido Dono tik XIX amžiaus pradžioje.

Iki trijų tūkstančių metų
Kaip reliktinė augalų rūšis kriptomerijos yra paplitusios Japonijoje, išskyrus Hokaido salą, ir Kinijoje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais yra introdukuota ir daugelyje pasaulio šalių – vidutinių platumų klimato zonose. Dabar jos auginamos ir Didžiojoje Britanijoje, ir Ispanijoje, ir Šiaurės Amerikoje, ir Naujojoje Zelandijoje.
Lietuvoje kriptomerijas taip pat bandyta auginti, tačiau pavyko tik pavieniais atvejais, nes žiemomis nušąla, mat šie medžiai mėgsta lengvą dirvožemį, šiltą drėgmę.
Kriptomerijos – tai aukšti (išauga iki 50 metrų aukščio) su iki trijų metrų skersmens kamienais visžaliai kūgio formos medžiai. Jų tamsiai pilka ar ruda žievė paprastai vertikaliai lupasi, o šviesiai žali, panašūs į spygliukus, lapeliai ant šakelių spirale auga po penkis. Lapeliai būna nuo penkių iki dešimties centimetrų ilgio paprastai atauga kas ketverius-penkerius metus.
Šakelių galuose išauga nedideli kankorėžėliai, kuriuose subrendusios sėklos nors ir išsisėja, tačiau gan retai išaugina naujų medžių.
Tiesa, pasitaiko ir pavienių ypač masyvių kriptomerijų: iki 70 metrų aukščio, 5,2 metro skersmens.
Be to, įdomu, kad šie medžiai yra tikri ilgaamžiai: pasitaiko, kad kai kurie sulaukia ir trijų tūkstančių metų.
Ir nors kriptomerijos yra milžiniški medžiai, japonai sugeba iš jų išauginti miniatiūrinius bonsus, kurie perduodami iš kartos į kartą, lentyniauja su natūraliai augančiais medžiais savo ilgaamžiškumu.

Pasižymi gydomosiomis savybėmis
Japoninė kriptomerija yra Japonijos nacionalinis medis. Jis vertinamas ne tik kaip statybinė medžiaga, japonai mano, kad ši mediena turi gydomųjų savybių.
Japonijoje kriptomerijos medžio lentos naudojamos pirčių ir saunų apdailai, nes esą šios vandens procedūros nuramina, sumažina streso poveikį organizmui, stiprina imunitetą, net pagerina kraujo apytaką.
Ir iš tiesų tam tikrą poveikį kriptomerija turi: įšilusi ji išskiria eterinius aliejus ir dervas, fintocidus, kurie išplečia kraujo indus, teigiamai veikia odą, taip stabilizuoja vegetatyvinę nervų sistemą.
Botanikai teigia, kad kriptomerijas tikslinga auginti oranžerijose ir namuose, jei žinoma, tam yra sąlygos. Kaip tik dėl šių priežasčių, jų aliejai, fintocidai, ne tik grynina patalpų orą, bet ir skleidžia malonų kvapą.

Japoninių kriptomerijų miškas.
Redakcijos archyvo nuotr.