Paprastasis kietis auga pačiose skurdžiausiose dirvose.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Kazimieras, besidomintis vaistažolėmis, teigia esąs nustebęs, kad ypač daug gydomųjų savybių turi kiečiai: tiek neišvaizdus paprastasis, tiek senųjų darželių puošmena diemedis, jau nekalbant apie kartųjį pelyną bei kitas rūšis.

Paprastas, bet neprastas
Kiečių gentis yra didžiulė – 250 rūšių. Iš jų net vienuolika auga Lietuvoje: diemedis, kartusis kietis, arba pelynas, baltasis, dirvoninis, vaistinis kietis, arba peletrūnas, melsvasis, pontinis, puršo, šluotinis, siverso, paprastasis.
Visi šie žoliniai augalai turi stačius, kylančius stiebus, ant kurių auga pražanginiai, suskaldyti lapai. Visų kiečių graižai yra smulkūs – šluotelių, kekių ir įvairių kitokių pavidalų. Tačiau kartu kiečių rūšys ir skiriasi.
Štai paprastasis kietis, kuris auga ir Europoje, ir Vakarų bei Vidurinėje Azijoje, ir Šiaurės Afrikoje, įveistas Šiaurės Amerikoje, yra daugiametis iki dviejų metrų aukščio augalas. Jo stiebai šakoti, apaugę minkštais į dvi–tris dalis suskaldytais lapais ir smulkių žalsvų ar rusvų žiedelių šluoteliniais žiedynais.
Apskritai tai gan dekoratyvus augalas – ant pilkų, kartais rudų ar violetinių stiebų nuo pat apačios iki viršaus auga iš viršaus pliki, tamsiai žali, o iš apačios tankiai padengti plaukeliais, lapai. Tiesa, liepą–spalį paprastasis kietis žydi ne itin įspūdingai, o ir auga prasčiausiose žemėse – pakelėse, dykvietėse, ganyklose, pakrantėse.
Nors ir laikomas piktžole, paprastasis kietis yra labai naudingas: turi karotino, askorbo rūgšties, saponinų, alkaloidų, kumarino, o dėl eterinio aliejaus yra puikaus stipraus kvapo. Būtent dėl šio aliejaus jis yra naudojamas tiek medicinoje, tiek parfumerijoje.
Be to, paprastasis kietis gali būti naudojamas kaip prieskonis, vaistas virškinimo sutrikimams gydyti ir net uodams atbaidyti.

Ne visi liaudies apdainuoti
Paprastojo kiečio brolis diemedis yra gana populiarus – savaime auga arba yra auginamas specialiai visoje Europoje.
Jis taip pat daugiametis, išauga iki pusantro metro aukščio, jo stiebai irgi šakoti, tik stiebų apačioje augantys lapai labai siauri, o viršuje vešintys – ištisiniai arba triskilčiai. Rugpjūtį–spalį žydintys žalsvai gelsvi žiedeliai taip pat sudaro žiedynus.
Diemedis irgi pasižymi visomis paprastojo kiečio savybėmis, tačiau daugiausia Lietuvoje buvo auginamas kaip dekoratyvus augalas, nes nuostabus, neintensyvus jo aromatas nubaido įvairius įkyrius gyvius – uodus, muses, blusas.
Kitas kietis – kartusis arba dar vadinamas pelynu, metėliu, kartėliu – ne toks populiarus.
Gal todėl, kad ne toks išvaizdus kaip diemedis: jo šiek tiek briaunoti stiebai apačioje yra sumedėję, viršuje – šakoti ir plaukuoti, pražanginiai dideli dviskilčiai ar triskilčiai lapai apaugę baltais plaukeliais, gelsvi rutuliški žiedynai. Žydi pelynas liepą–rugpjūtį, rugsėjį subrandina sėklas, kurios kaip mat sudygsta pačioje prasčiausioje žemėje.
Gal todėl ir liaudies dainose pelynas neapdainuotas, ir darželiuose neauginamas, nors bent jau senovėje be šio vaistinio augalo neapsieidavo nė vienas žmogus.
Vaistinis kietis, arba peletrūnas, yra daug labiau gerbiamas, nors nelabai skiriasi nuo savo brolių. Jis irgi gali išaugti iki pusantro metro aukščio, jo stiebas irgi tiesus, bet štai lapai ištisiniai – viršuje su smulkiais dygliukais, o žiedeliai siaurame šluotelės pavidalo žiedyne – smulkūs ir balkšvi.
Peletrūnas irgi malonaus kvapo ir specifinio skonio, tad jis, nors vadinamas vaistiniu, dažniau vartojamas kaip prieskonis. Jo dedama į raugiamus agurkus, grybus, daržovių ir mėsos patiekalus, peletrūnu gardinamos sriubos.

Diemedis sodinamas darželiuose ir liaudies apdainuojamas.
Redakcijos archyvo nuotr.