Nuo senų laikų česnakas laikomas ypatingu – esą jis padeda išsaugoti jėgas, saugo nuo gyvačių įkandimo, suteikia drąsos.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Kazimieras sako negalintis atsistebėti, kaip per aštuoniasdešimt jo gyvenimo metų keitėsi žmonių požiūris į česnakus. Jis teigia, kad beveik penkiasdešimt metų česnakai buvo dažniausiai naudojami kaip vaistai. Na, dar kažkiek jų dėdavo moterys raugdamos agurkus, bet ir tai ne visos šeimininkės. O štai pastaruosius tris dešimtmečius poną Kazimierą stebina, kad beveik nė vienas patiekalas, žinoma, išskyrus saldžiuosius neapsieina be česnako prieskonio.

Kilęs iš Pietų Azijos
Ir išties dėl aštraus, net deginančio skonio ir kvapo česnakas išgyveno įvairiausias metamorfozes: tai jis buvo laikomas prasčiokų maisto produktu, tai jis pasidarydavo visuotinai vertinamas kokių nors epidemijų laikotarpiu, tai jam buvo suteikiamos stebuklingos galios, apginančios nuo vampyrų, tai jis būdavo pradedamas laikyti kenksmingu dėl susiklosčiusių neaiškių aplinkybių...
Kokios savybės jam bebūtų priskirtos, česnakas su savo broliais svogūnu ir poru bent šiuo metu yra vienas iš populiariausių daugiamečių žolinių augalų. Jo stiebas būna tiesus ir ganėtinai aukštas – iki pusmetrio, plokšti lapai – linijiški, o smulkūs žiedeliai susitelkę į skėčius. Svarbiausioji česnako dalis yra svogūnėlis, kuris būna sudarytas iš ne mažiau nei šešių ir ne daugiau kaip trisdešimties skiltelių, susijungusių balta plėvele. Kita vertus, česnakų yra tiek veislių, kad jų svogūnėliai skiriasi tiek spalva, tiek forma, tiek kitais požymiais.
Juk vien Lietuvoje auga kampuotasis, askaloninis, tuščialaiškis, kalninis, laukinis, keistasis, valgomasis, laiškinis, porinis, plačialapis, meškinis česnakai, nors tai yra atvežtinis augalas. Pagal legendą, Vytauto laikais česnakus į mūsų šalį atvežė karaimai iš Krymo. O kilęs šis augalas iš Pietų Azijos, iš kur dar per senąsias civilizacijas paplitęs po visą pasaulį.

Ypatingosios savybės
Sakykim, valgomasis česnakas yra praktiškai visų žinomas, nes retame darže neauginamas ir retoje parduotuvėje neparduodamas.
O dėl savo ypatingųjų savybių – angliavandenių, azotinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų, fitoncidų, fitosferino, glikozido alijino, metalo druskų, riebalų, vitaminų B, C ir dar daugybės medžiagų – naudojami praktiškai visur.
Česnakas naudojamas maistui, vaistams, gyvulių pašarui, trąšoms, jų laiškų nuoviru net gelbėjamos rožės nuo amarų.
Daugiausia česnakas naudojamas dėl aštraus skonio ir kvapo, nes suteikia įvairiems patiekalams pikantiškumo ir tinka tiek mėsos, tiek žuvies, tiek daržovių valgiams. Beje, naudingosios šio prieskonio savybės dingsta verdant ir kepant, todėl kulinarai rekomenduoja česnaką dėti į patiekalus tik baigiant juos gaminti.

Vaistas – nuo Antikos laikų
Apie česnako gydomąsias savybes pradėta rašyti dar antikiniais laikais – jis laikytas vaistu nuo visokių ligų. Pavyzdžiui, viduramžiais česnako svogūnėliais, lapais gydytas ir maras, ir cholera, ir šiltinė, ir reumatas, ir karščiavimas.
Kadangi česnako eteriniai aliejai turi baktericidinių savybių, fitoncidai – priešmikrobinių, priešgrybelinių, priešparazitinių, prieštoksinių, tad daugeliu atvejų toks gydymas buvo veiksmingas.
Ir šiuolaikinė medicina česnaką vertina – juo gydo virškinimo ir kvėpavimo organų ligas, cukrinį diabetą, naudoja kaip šlapimą ir tulžį varančius, stambias kraujagysles plečiančius, kapiliarų sieneles stiprinančius preparatus. Be to, česnakų klizmos sėkmingai padeda atsikratyti kirmėlių. Sergant bronchine astma, peršalimu, plaučių uždegimu labai naudinga pakvėpuoti trinto česnako garais, o pakramtyta skiltelė išgydo burnos ertmės uždegimą.

Ir dekoratyviniai augalai
Beje, kai kurie česnakai yra auginami kaip dekoratyviniai augalai. Pavyzdžiui, laiškinis česnakas tinka ne tik maistui ir vaistams, bet puikiai atrodo ir gėlynuose, nes užauga palyginti neaukštas – 15–30 centimetrų aukščio. Laiškai jo yra tuščiaviduriai, svogūnėliai kiaušinio formos, o žiedų skėčiai liepos–rugpjūčio mėn. būna violetiniai, žydintys visą liepą ir rugpjūtį.
Nuostabiai įdomus yra ir meškinis česnakas, išaugantis iki sprindžio aukščio, su gana plačiais lancetiškais lapais ir baltais žvaigždžių formos žiedais. Tik šis išskirtinis česnakas yra retas – įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tad juo pasigrožėti galima tik drėgnuose lapuočių miškuose.

Laiškinis česnakas ne tik naudingas, bet ir dekoratyvus.
Redakcijos archyvo nuotr.