Stefanotis yra visžalė liana, kuri Madagaskaro, Afrikos, pietų Kinijos, Malajų tropiniuose miškuose išauga iki penkių metrų ilgio.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė J. F. pastaraisiais metais ypač pamėgo žydinčias kambarines gėles – augina ir tradicines, ir labai egzotiškas. Tik štai problema – sunku įsiminti egzotiškųjų pavadinimus: pavyzdžiui, vienas iš gražiausių baltažiedžių, ponios J. F. nuomone, vadinasi nei šiaip, nei taip - „stefanotis“, tad jai labiau patinka liaudiškas šios gėlės vardas – „Madagaskaro jazminas“.
Kilęs iš Madagaskaro
Iš tiesų „stefanotis“, išvertus iš graikų kalbos, yra labai gražus pavadinimas – nes reiškia „karūna, karūnėlė“. Ir tai labai informatyvus vardas, kadangi kiekvienas šio egzotiško augalo žiedelis yra it princesės karūnėlė.
Beje, stefanotis dar yra vadinamas ir „nuotakos šydu“, nes yra vienas iš populiariausių nuotakų puokščių elementų.
Šiaip stefanotis yra visžalė liana, kuri Madagaskaro, Afrikos, pietų Kinijos, Malajų tropiniuose miškuose išauga iki penkių metrų ilgio. Ir jo yra nemažai rūšių – pagal vienus botanikus penkios, pagal kitus – penkiolika.
Puošnus gausiažiedis
Tačiau dažniau gėlių mėgėjų auginamas tik gausiažiedis stefanotis, nes jo labai kvapūs, dažniausiai balti it vaškiniai žiedeliai, o lapai – stori kieti, ovalūs.
Gausiažiedis stefanotis – labai puošnus augalas, ypač kai žydi. O žydi jis visą pavasarį ir vasarą – baltais žiedais, kurių kiekvieno ilgis apie 4 centimetrus ir yra susitelkę į žiedynus po 6 ar 12.
Tiesa, žiedų kvapas labai stiprus, panašus į vaškuolės žiedų kvapą, tad kam nepatinka pastarųjų kvapas, nepatiks ir stefanočio. Ir auginamas namuose jis išauga perpus trumpesnis nei atogrąžose – ypač gražiai jo liana atrodo apsukta apie vazono lankelį.
Galima stefanotį auginti kaip jau daugumai įprastą vaškuolę – juolab kad jie ne tik panašūs, bet ir gana artimi giminaičiai.
Aplinka – kaip tropikuose
Stefanotis yra tropikų augalas, tad panašias sąlygas jam teks sudaryti ir namuose. Pirmiausia jis mėgsta šviesią vietą, tačiau apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų. Vasarą patalpos temperatūra turėtų neviršyti 23 laipsnių šilumos, o žiemą būti 12-14 laipsnių.
Antra, jo negalima sukioti ir perkėlinėti į kitą vietą, nes gali nubyrėti žiedai.
Trečia, šį egzotinį augalą žydėjimo metu reikia gausiai laistyti minkštu vandeniu, bet jokiu būdu nepaliekant vandens vazono padėkle.
Tręšti stefanotį reikia kas porą savaičių universaliomis kompleksinėmis trąšomis ir atminti, kad jis nepakenčia azoto ir mėgsta kalio trąšas.
Specialistai siūlo šį augalą persodinti kas metus, kol jis jaunas, o vėliau – kas trejus. Ir sodinti reikia į silpnai rūgščią durpinę arba durpinės ir kompostinės žemių mišinį vis didesniuose vazonuose būtinai įsmeigiant atramą vyniotis.
Skatinti žydėjimą
Jei stefanotis auga šarminėje žemėje – jis tikrai nepražys. Nepražys ir jei jam trūks kalio trąšų. Tad balandį, dar prieš žydėjimą, reikėtų jį patręšti mineralinėmis gėlių trąšomis su mikroelementais ar kalio druska. Tačiau tai daryti irgi reikia saikingai.
Gausiažiedis stefanotis turi nemažai priešų: jį puola paprastieji ir miltuotieji skydamariai, o sausame ir šiltame kambaryje gražuolį atakuoja voratinklinė erkutė. Todėl reikėtų imtis profilaktinių priemonių – preparatų, kurių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse.
Gali pradėti gelsti stefanočio lapai. To pagrindinės priežastys paprastai būna elementarios: arba augalas perlaistytas, arba jam trūksta šviesos. Arba persodinant gali būti pažeistos jo šaknys. Paprastai šiuo atveju rekomenduojama stefanotį persodinti.
