Vaismedžiai pavasarį pajunta, kai žemė prie šaknų sušyla iki 4-6 laipsnių. Daugeliui vaismedžių žydėjimui užtenka 12–14 laipsnių šilumos, nors obelys sužydi, kai žemė sušyla iki 10 laipsnių.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Daugelis jau ruošiasi sodinti medelius, tvarko aplinką ar dar puoselėja jaunus daigelius ant palangių, kurie vėliau bus persodinti į dirvą. Nors patys svarbiausi sodo darbai pavasarį yra sodo tvarkymas. Jau reikia suskubti nugenėti vaismedžius ir uogakrūmius, balinti kamienus, sodinti ar persodinti vaismedžius, tręšti, saugoti juos nuo ligų, kenkėjų, skiepyti. Sodininkai primena, kad ankstyvą pavasarį pats laikas sumedėjusiais auginiais pasidauginti serbentų, genėti uogakrūmius, tvarkyti pokrūmius, įrengti atramas serbentams, agrastams ir avietėms. Taip pat rekomenduojama papurenti braškyno lysves, kol dar braškių krūmai neišsikerojo ir nepradėjo smarkiai želti žolė.

Sodo darbai turi būti suplanuoti
Patyrę sodininkai žino, kad sodo darbai turi būti atliekami laiku, nes jei pavėluosi, augalų vegetacijos laikas jau bus prasidėjęs. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas augalas skirtingai pabunda po žiemos. Vieni išleidžia naujus lapelius anksčiau, o kiti sužaliuoja orams gerokai sušilus. Tiesa, jei turite naują augalą ir jo vegetacijos laikotarpis ankstesnis nei turėtų būti, sodininkai sako, kad tai visai normalu. Nes kiekvieno augalo vegetacinis laikotarpis priklauso nuo rūšies, veislės, dirvos, kurioje jis auga, bei oro sąlygų. Jei pavasaris šiltas, augalai anksčiau pradeda formuoti naujus ūglius, pradeda leisti pumpurus ir lapus, o vėliau – žydi ir pradeda auginti vaisius.
Sodininkai įspėja, jog dažnai pradedantys kurti savo sodą baiminasi, kad nesugebės tinkamai auginti naujo augalo, ypač jei tai vaismedis, kuris pirmus metus neduoda derliaus, tai priima kaip nesėkmę. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visi augalai jau pirmaisiais metais deri, daugeliui reikia gerai įsišaknyti, kad vėliau galėtų brandinti vaisius. Pasodinus naują vaiskrūmį gali būti, kad vaisių teks palaukti ne vienerius metus. Tačiau nepriklausomai nuo tikimosi derliaus, kasmet pavasario darbai turėtų būti pradėti nuosekliai – paruošiamas dirvožemis, apgenėjami vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Suplanuoti sodo darbai garantuoja gražesnį sodo vaizdą, o taip pat ir gausesnį derlių.

Šalčio padariniai – nušalę medžiai
Kiekvienais metais vaismedžiai skirtingai pasiruošia žiemojimui ir skirtingai nukenčia nuo šalčių. Šalčiams jautriausi žiediniai pumpurai, vaisinės šakutės, ūgliai. Pirmiausia pašąla ūglių viršūnės, šerdis, popumpurinės šakučių dalys. Atsparesnės dalys yra mediena, žievė. Kai pašąla žiediniai pumpurai ar ūglių viršūnės, tai laikoma mažu pašalimu, tačiau tai vaismedžiams pavojinga. Jei pašalę augalai nebus gydomi, kitais metai jie gali dar labiau pašalti. Jei nušalo žiediniai pumpurai, tais metais augalas nežydės, bet formuos žiedinius pumpurus. Dėl pašalimo sutrinka augalo mityba, tačiau žiedinių pumpurų formavimasis sustiprėja. Kitą pavasarį toks augalas gausiai žydės, tačiau dėl to dar labiau nusilps ir gali būti, kad labiau bijos šalčio, nors būtų ir ne taip šalta žiema. Jei vieną žiemą slyvos medis pašąla, greičiausiai po antrosios žiemos jis net neišgyvens.
Pavasarį pašalusias vaismedžių šakas rekomenduojama nugenėti. Atjauninti vaismedžiai greičiau sustiprėja ir geriau pakelia kitas šaltas žiemas. Kai pašąla vaismedžių mediena, pumpurai, dalis žievės ar brazdo, yra didelis pašalimas. Daugelis sodininkų mano, kad tokių vaismedžių daug genėti negalima, nes jie sunkiai atsigauna, o dažnai - visai žūsta. Geriau pašalusiems vaismedžiams nieko nedaryti, o laukti, kol išsprogs pumpurai. Tokių vaismedžių pirmieji pumpurai sprogsta ant storesnių šakų. Iš šakų atžalų gali būti sprendžiama, kurioje vietoje turi būti šalinamos nušalusios šakos. Tačiau šakos gali būti šalinamos ir vasarą iki geriausiai augančių atžalų arba reikia laukti kito pavasario.

Nuolatinė medžių priežiūra
Kai vaismedžiai stipriai pašąla, dažniausiai nukenčia ir žievė. Tačiau žievė gali nušalti ir ne taip šaltą, bet nepastovią žiemą. Todėl visais pašalimo atvejais pirmiausia reikia stebėti kamieno pašalimą ir jį gydyti. Jeigu kamieną išsaugosite sveiką arba jį išgydysite, greičiau pasveiks ir visas vaismedis. Jei vaismedžiai pašąla, turi būti svarbus ne vien genėjimas. Būtina pataisyti sutrikusią medžio mitybą. Po šaltų žiemų beveik visada padeda papildomas tręšimas azotinėmis trąšomis. Jeigu po žiemos būna sausas pavasaris, gali padėti ir vaismedžių laistymas.
Žiemos pradžioje, kai dar nebūna sniego, o šalčiai siekia minus 20 °C, gali pašalti vaismedžių šaknys. Pašalusiomis šaknimis vaismedžiai pavasarį išsprogsta ir dar auga iki vidurio vasaros, o apie birželio-liepos mėnesį pradeda nykti ir gali visai žūti. Kai šaknų pašalimas mažesnis, vaismedis nežūsta, bet ilgai neatsigauna. Jeigu žiemą sode nebuvo sniego, o buvo pakankamai šalta, pavasarį rekomenduojama patikrinti vaismedžių šaknis. Po vaismedžio vainiku atkasama žemė iki šaknų. Pirmiausia tikrinamos smulkiosios šaknys. Jeigu jos pašalusios, būna patamsėjusios - negyvos. Storesnių šaknų gali būti patamsėjusi šerdis, daugiau pašalusių - ir mediena bei žievė ar brazdas. Įsitikinus, kad vaismedžių šaknys pašalusios, reikia nugenėti daug vainiko šakų, kad šaknys geriau išmaitintų likusias. Taip pat reikėtų patręšti azotinėmis trąšomis, ypač trąšų tirpalu. Jeigu pavasaris sausas, reikia ir palieti. Jeigu augalai vis neatsigauna, tręšiama dar vieną ar du kartus.

Vegetacijos pradžią rodo sprogstantys pumpurai. Jei vaismedis pašalęs, reikia jį apgenėti, pataisyti sutrikusią medžio mitybą – tręšti ir laistyti.
Redakcijos archyvo nuotr.