Kartkartėmis atsirandanti „mada“ skaityti maisto produktų etiketes greit praeina. Tačiau dažniausiai išlieka klaidinga nuomonė, kad viskas, ką perkame ir valgome, turi kenksmingų medžiagų. Tiesa, sudėtinga žinoti, ką ir kuri iš tikrųjų  raidė „E“ su skirtingais numeriais reiškia. Ant kiekvienos pakuotės po paslaptingais numerėliais slepiasi įvairiausi sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti priedai, padedantys išlaikyti maisto skonį, kokybę kuo ilgiau.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Dažikliai maiste – prastas pasirinkimas?
„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė Irma Šveikauskaitė. Anot jos, dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti. Pavyzdžiui, maisto produktuose esantys konservantai, pažymėti E210-220, E230, E249-252, E270, E280-282 ar kitais numeriais, gali sukelti galvos skausmą, vėžinius susirgimus, odos bėrimą, padidinti virškinimo sutrikimų riziką. Skonio gerinimo priedai E620-622, E626-629, E631, E633, E635 gali paskatinti odos niežėjimą ir bėrimą, podagrą, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą. Anot I. Šveikauskaitės, ne visi „E“ raidėmis pažymėti maisto priedai pavojingi, dalis jų – nekenksmingi arba nekelia pavojaus, jei vartojami nedideliais kiekiais. Tarkime, E101 – tai vitaminas B2, E300 – vitaminas C, E160 – karotinas, kuris organizme virsta vitaminu A.

Tėvų įpročiai lemia vaikų pasirinkimą
Be „E“ numeriais pažymėtų priedų maiste gali būti ir įvairių teršalų, pavyzdžiui, pesticidų, nitratų, švino ir kitų. Jie į maistą dažniausiai patenka, kai žemės ūkio kultūroms apsaugoti naudojamos cheminės medžiagos, taip pat per vandenį, užterštus indus. Kad produktai, kuriuose yra teršalų, nepasiektų parduotuvių lentynų arba būtų iš jų išimti, rūpinasi maisto saugos tarnybos.
„Vaikai nori tik skanaus maisto, o apie jame esančių priedų poveikį nesusimąsto. Labai svarbu nuo mažens pratinti vaikus atsakingai rinktis produktus, nepasiduoti gražiai jų išvaizdai, skaityti etiketes. Žinoma, itin daug lemia tėvų įpročiai“, – teigia I. Šveikauskaitė.

Spalvotas maistas – valgis akimis
Visi mėgsta ne tik skanų, bet ir gražiai atrodantį maistą. Net gamindami namuose stengiamės lėkštę padekoruoti prieskoninėmis žolelėmis. Būtent todėl kartais renkamės sunkesnį kelią ir vietoje pyrago kepame įvairiausiais barstukais, kremais ir uogomis dekoruotus keksiukus. Net ir pomidorus renkamės skirtingų spalvų bei formų - tai patvirtina, kad maistą mylime ir akimis.
Patraukliai maisto spalvai išgauti reikalingi maisto dažikliai. Šiandien vis labiau atsigręžiame į gamtą ir natūralumą, todėl ieškome natūralių būdų, kaip galima nuspalvinti maistą. Spalvas galima išgauti namų sąlygomis be didesnių pastangų. Pavyzdžiui, geltona spalva gaunama ciberžolės pagalba, raudona – pasitelkiant burokėlius ar papriką, oranžinė – morkų sultis, o žaliai spalvai sukurti geriausiai tinka špinatai. Pastarieji ypatingai mėgstami natūraliai dažant maistą, nes nesuteikia produktams papildomo skonio. Natūraliai dažant maistą būtina atsižvelgti, ar dažomoji priemonė nesuteiks maistui nepageidaujamo skonio, nes, pavyzdžiui, ciberžolė, nors ir nudažo maistą ryškiai geltona spalva, tuo pačiu yra ir aštraus skonio prieskonis. Maisto dažymas tinka ne tik saldumynams. Jeigu namuose gaminate makaronus, galite juos paįvairinti skirtingais skoniais. Dalį makaronų dažykite špinatais, kitą dalį – pomidorais, o likusius palikite natūralios spalvos. Dažymo procesas – nesunkus ir neatimantis daug laiko. Tiesiog į makaronų tešlą įmaišykite trintuvu sutrintus žalumynus ar pomidorų piurė. Lėkštėje patiekti spalvoti įvairių spalvų makaronai tikrai patiks svečiams. Kiekviena mama žino, kaip sunku vaikui įsiūlyti valgyti daržoves. Šioje situacijoje į pagalbą taip pat gali ateiti maisto dažymas. Įprastą bulvių košę galite nudažyti žaliai kartu su bulvėmis sutrynus brokolius, o oranžine spalva – pridėjus morkų.

Natūralūs dažai parduotuvėje
Vis dažniau savo produktuose tik natūralius dažiklius naudoja ir maisto gamintojai. Žinoma, maisto produktų gamintojai morkų netarkuoja, tačiau iš natūralių produktų išgauna tokį pat natūralų, tik koncentruotą dažymo pigmentą. Tad spalvotus makaronus galima rasti ir parduotuvių lentynose, jie lygiai taip pat dažomi pomidorais ir špinatais. Gal ir ne taip smagu, kaip gaminti savo rankomis, tačiau jūsų šeimynai ar svečiams jie tikrai pakels nuotaiką. Braškiniai ledai „nuspalvinami“ burokėliais, margarinas ir net kai kurios sumuštinių duonos rūšys – iš morkų išgautu karotinu, tam tikros rūšys sūrio – augaliniu chlorofilu, gaivieji gėrimai - karamele. Reikia žinoti, kad ir natūralūs dažikliai taip pat žymimi raide „E“. Įdomu tai, kad dažiklis riboflavinas (E101) netgi yra naudingas organizmui, jis sutinkamas tokiuose maisto produktuose kaip padažai, fermentinis sūris ar gaivieji gėrimai. Egzistuoja maisto produktai, kuriuos dažyti draudžiama. Dažiklių nerasite piene, grietinėlėje, duonoje, aliejuje, meduje bei kiaušiniuose.