Ciberžolė, kuri sanskrito kalba vadinama kurkuma, pasižymi maloniais medžio ir sausos žemės aromatais.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Indų virtuvė neįsivaizduojama be kario, o karis – be ciberžolės. Rasa itin mėgsta indiškus patiekalus, tad domisi, ar galima padauginti ciberžolių, nes net nuo nedidelio šių miltelių kiekio kiekvienas patiekalas nusidažo labai intensyvia geltona spalva.

80 rūšių
Ciberžolė, kuri priklauso imbierinių šeimos augalų genčiai, iš tiesų turi daug eterinių aliejų ir geltonų – kurkumino dažų. Tiesa, ne visos ciberžolės rūšys pasižymi tokiomis savybėmis, nes yra ir melsvoji, ir kvapioji, ir kininė, ir dažinė, ir kotuotoji, ir rudoji, ir vaistinė, ir dar daugybė kitų – apie 80 rūšių ciberžolių.
Tačiau vis dėlto daugumos rūšių stiebai ir šakniastiebiai naudojami ir prieskoniams, ir vaistams.
Ko gero, populiariausia yra dažinė ciberžolė. Tai daugiametis, metro aukščio išstypstantis žolinis augalas su stambiais ovaliais lapais, išaugančiais tiesiai iš šakniastiebio. Kaip ir imbierų, taip ir ciberžolės šakniastiebis yra labai mėsingas su ilgomis šakelėmis.
Ciberžolės natūraliai auga Pietryčių Indijoje, kur jos naudojamos ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip dažai – ryškus geltonas pigmentas puikiai dažo odą, audinius – pavyzdžiui, budistų vienuolių apdarus. Ciberžolės spalva simbolizuoja saulės šviesą ir energiją, todėl ji laikoma dievišku augalu ir laimės talismanu.
Kadangi šis augalas puikiai auga ten, kur dažnai lyja ir oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 25-30 laipsnių šilumos visus metus, jis yra auginamas daugelyje tropinių šalių.

Skonis – aitrokas ir kartokas
Pirmiausia ciberžolės šakniagumbiai naudojami kaip prieskoniai. Tad gumbai nuvalomi, apiplikomi verdančiu vandeniu ir džiovinami saulėje, paskui – sumalami. Gaunami geltonos spalvos milteliai, kurių skonis – kartokas ir aitrokas, o kvapas – švelnus ir malonus. Milteliai laikomi sandariame inde, kad neprarastų savo savybių, ir maišomi su kitais prieskoniais – dažniausiai gaminant karį.
Karyje ciberžolės būna nuo 25 iki 50 procentų, todėl patiekalai – ryžių, makaronų, daržovių – nusidažo sodria geltona spalva.
Beje, dabar jau daugelyje šalių virtuvių ciberžolės miltelių, vietoj itin brangaus šafrano, pridedama gaminant garstyčių padažus, sūrius, sviestą, saldumynus, kai kuriuos gėrimus, košes, plovą.
Ir tai suprantama, nes gaminimo pabaigoje į patiekalus įdėti ciberžolės milteliai yra natūralus konservantas, kuris sulėtina valgio gedimo procesą.

Natūralus antibiotikas
Ciberžolė – ir gydomasis augalas, nes aromatinis aliejus, kurkuminas ir kitos medžiagos gerai veikia žarnyną, inkstus, tulžį, skatina apetitą ir padeda gydant vėžį. Taip pat šis augalas yra ir antibiotikas, kuris neigiamai neveikia žarnyno ir skrandžio mikrofloros. Juo gydomos žaizdos, egzema, votys, išbėrimai, niežai, šalinami toksinai, neutralizuojamas riebus valgis. Net sakoma, ciberžolė ramina, švarina ir skaidrina, stiprina psichiką bei užkerta kelią Alzheimerio ligai.
Svarbiausia, kad net gydymo tikslais ciberžolės miltelius galima naudoti su maistu.