Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J. Karalevičienės, per šių metų pirmą ketvirtį Šiaulių apskrityje jau buvo ištirti 122 šuliniai, iš kurių beveik 50 procentų atvejų buvo rastas padidėjęs nitratų kiekis.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Kasmet tradiciškai yra atliekama šachtinių šulinių vandens analizė, gyventojai informuojami apie nesaugaus vandens vartojimo keliamą pavojų sveikatai. Dauguma atliktų tyrimų rezultatų rodo labai dažną šachtinių šulinių vandens taršą. Praėjusiais metais Šiaulių regione buvo ištirti 604 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Beveik 40 procentų tyrimų rastas padidėjęs nitratų kiekis. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje 2013 m. buvo rastas Radviliškio, Šiaulių bei Joniškio rajonuose. Kai kuriais atvejais nitratų koncentracija daugiau kaip 10 kartų viršijo leistiną ir siekė 633- 712mg/l). Jau per šių metų pirmą ketvirtį ištirta 122 šulinių vanduo, iš jų beveik 50 procentų atvejų buvo rastas padidėjęs nitratų kiekis.
Pavasarį padaugėja nitratų vandenyje
Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai šylant orams paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį. Todėl kiekvieną pavasarį būtina išsitirti šulinių vandenį. Tik atlikus laboratorinius tyrimus ir gavus saugius sveikatai rezultatus, šulinio vandenį vėl galima vartoti gėrimui ir maisto gaminimui.
„Norėčiau priminti, kad besilaukiančioms moterims bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Tik reikia informuoti savo šeimos gydytoją, kad vartojate šulinio vandenį. Jus prižiūrintis gydytojas pateiks prašymą teritoriniam visuomenės sveikatos centrui. Šachtinio šulinio vandens tyrimą organizuos ir informaciją vartotojui pateiks visuomenės sveikatos centro specialistai. Kol nebus aiškus vandens tyrimo rezultatas, vartoti šulinio vandenį pavojinga“, - pabrėžia gydytoja.
Šachtinių šulinių vanduo, dėl padidinto nitratų kiekio jame, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Nitratų toksinis poveikis pasireiškia dėl nitratų redukcijos į nitritus, pastarieji oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną ir kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 procentų, pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dėl besivystančio deguonies bado kūdikis dūsta, atsiranda ryški cianozė - pamėlynuoja jo oda (prasideda traukuliai, ir nesuteikus pagalbos, galima kūdikio mirtis.
Užterštas vanduo neturi kvapo
Nitratai kelia grėsmę ir suaugusiųjų sveikatai, ypač jei užterštas vanduo vartojamas ilgą laiką, o nitratų koncentracija net keletą kartų viršija leistiną ribą. Dėl lėtinio nitratų poveikio, atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau patys nitratai, pasak J. Karalevičienės, nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais. „Užterštas nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl bet kokiu atveju naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų – rizikinga. Kalbant apie jautriausias nitratų toksiniam poveikiui gyventojų grupes, be nėščiųjų ir kūdikių, reikia dar paminėti ir vaikus, dažnai sergančius infekcinėmis ligomis, žmones, turinčius tam tikrų fermentų deficitą, taip pat sergančius širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis bei senyvo amžiaus žmones.
Be abejo, sveikatai saugiausia būtų, jei gyventojai galėtų naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu, tačiau mūsų šalyje tai sunkiai įgyvendinama – beveik milijonas gyventojų dar vartoja šachtinių šulinių vandenį.
Kaip prižiūrėti šulinį?
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio gylio, vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas dėl mažuose sklypų plotuose netvarkingai vykdomos ūkinės veiklos. Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo.
„Jeigu šuliniu naudojasi keletas namų, vandeniui semti reikia naudoti vieną ir tą patį kibirą, taip bus galima išvengti galimo užteršimo. Esant galimybei, geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį“, - pataria J. Karalevičienė.
