Globalizacija – platus reiškinys, apimantis viską: informaciją, žmones, socialinį žmonių gyvenimą. Tai procesas, vykstantis visame pasaulyje, ne išimtis - ir augalijos sklaida. Jau senų senovėje žmonės domėjosi augalija, žavėjosi nematytomis gėlėmis, dekoratyviniais medeliais... Ir parsigabeno į savas šalis įvairiausių, jais puošė savo parkus, sodus, augino naujas kultūras. Šis procesas intensyviai vyksta ir šiuo metu – dabar lengvai galima įsigyti egzotiškų gėlių ir medžių, juos auginti ant palangės, savuose darželiuose. Tačiau žmonės retai susimąsto, kad nevietinių augalų rūšių plitimas gali padaryti neigiamos įtakos.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Invaziniai augalai gali pakenkti
Šiaulių universiteto informacinių technologijų ir audiovizualizacijos specialistas Audrius Šaulys pasakoja apie augalus, kurie gali neigiamai paveikti gamtą, ir sako, kad Lietuvoje daug tokių augalų yra atkeliavusių iš Kanados. Lietuvos ir pietų bei centrinės Kanados dalies klimatas panašus – vidutinių platumų. Augalų plitimą limituojančių ekologinių veiksnių praktiškai nėra, todėl svetimos rūšys nesunkiai prisitaiko. Dėl poveikio vietinėms augalų bendrijoms į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos regiono augalai: varpinė medlieva, baltažiedė robinija, kanadinė elodėja, kanadinė rykštenė, gausialapis lubinas, uosialapis klevas ir kiti.
„Pirmiausia tai neigiamas poveikis pačiai gamtai, vietinėms rūšims. Invazinis yra kodėl – todėl, kad jisai greitai užima vietą ir taip stumia vietines rūšis. Toks poveikis gamtai. O poveikis žmonėms ne menkesnis - pavyzdžiui, uosialapis klevas įrašytas į alerginių rūšių sąrašą. Palietus Sosnovskio barštį galima stipriai nudegti“, - sako A. Šaulys.
Jis teigia, kad labai įdomu tai, kad šiuo metu plinta penkialapis vinvytis (liaudiškai vadinamas vijokliu). „Jisai gal į Lietuvą atkeliavo XV amžiuje ir per dvarų parkus atėjo pas gyventojus, kurių yra naudojamas dekoratyvinėms sienoms, namams apželdinti. Tačiau jis dabar jau išėjo į gamtą: kai kur net medžių per jį nebesimato. Dėl vinvyčio keičiasi visa ekosistema: ir temperatūra, ir drėgnumas, ir gyventojai“, - teigia A. Šaulys.
Penkialapis vinvytis atkeliavo su daugeliu kitų mums gerai pažįstamų augalų – kaštonais, alyvomis, baltažiedėmis robinijomis.
„Vieni tų augalų labai palengva plinta, o kiti greitai puola. Pavyzdžiui, kaštonus laikome kaip ir vietine rūšimi, bet iš tikrųjų jie čia tik kelis šimtus metų auga, kaip ir alyvos krūmai. Net rūta paplito per parkų iš Viduržemio regiono. Bet jisai jau kaip ir yra mūsų“, - sako A. Šaulys.

Reikia saugotis
„Gal pirmiausia reikėtų tų svetimų augalų neįsivežti. Ir tai yra pats pigiausias būdas apsisaugoti nuo invazinių rūšių, nes kovoti su jais yra sunku - jie jau čia gyvena“, - teigia A. Šaulys.
Be to, šiandien Lietuvoje nėra jokio bendro plano kovai su invazinėmis augalų rūšimis, nes vienos savivaldybės be šalies finansavimo ir pagalbos negali nieko padaryti.
„Kol kas kova su invaziniais augalais yra tuščias laiko gaišinimas – pavyzdžiui, su Sosnovskio barščiu reikia kovoti kokius 10 metų vienoje vietoje. Tai jeigu nėra pinigų tokiems darbams, tai nėra ko ir pradėti“, - sako A. Šaulys.
Juolab kad vieta, kurioje auga invazinės kultūros, laikoma švaria, kai joje mažiausiai penkerius metus nebeauga naikinta rūšis.
Tad svarbiausia neįsivežti nevietinių rūšių į savo šalį. „Pamatei, pasidžiaugei ir palikai. Tuo labiau, kad su gėlėmis, medžiais, krūmais, su daigais čia patenka ir gyvūnija - moliuskai, šliužai ir kt. Vadinasi, bėda yra daug didesnė – ne tik viena rūšis augalų ir gyvūnų įsiveržia“, - pasakoja A. Šaulys.
Apskritai invazinių augalų plitimas šiuo metu absoliučiai nėra valdomas: pavyzdžiui, rykštenės augalo sėklų galima laisvai nusipirkti internete.
„Visuomenė turėtų būti atsakinga. Suprantu, kad mes norime įvairovės, gražiai gyventi, norime turėti kažkokia gražią gėlę ir t. t. Tačiau visiškai nesusimąstome, kas bus vėliau“, - sako A. Šaulys.

Invazinių augalų sąrašas
A. Šaulys sako, kad yra sudaromas invazinių organizmų sąrašas, į kurį vis įrašomos naujos kenksmingos rūšys, įrašomos ir potencialiai invazinės rūšys, kurios ateityje gali kelti problemų.
„Tačiau visuomenė apie tai mažai žino. Gal daugiau žino tie, kurie turi kolektyvinius sodus, savo žemes arba dar ką nors, bet tiems, kurie iš daugiabučių, tai kas – auga, tai auga“, - sako A. Šaulys.
Pasak jo, net ir patys mokslininkai negali pasakyti, kodėl ta pati rūšis kelis šimtus metų buvo taiki, o dabar jinai kažkodėl pradėjo plisti. Ir greitai plisti. Viena iš hipotezių – tai oro atšilimas. „Tačiau taip niekas ir negali tiksliai pasakyti, kodėl taip yra“, - sako A. Šaulys.
Pasak jo, Lietuva labiausiai turėtų saugotis uosialapio klevo ir ambrozijos (lietuviško kiečio giminaitis). Kol kas ambrozija randama retai. Gamtai žala nežinoma, tačiau augalas pasižymi tuo, kad subrandina ir išbarsto iki bilijono (kelių milijardų) žiedadulkių, o alerginę reakciją žmogui sukelia vos 5 šio augalo žiedadulkės.
„Šiaulių alergologai kiekvienais metais pagauna šių žiedadulkių“, - sako A. Šaulys.

Invaziniai augalai Kanadoje
Lietuvoje natūraliai augantys augalai taip pat gana plačiai užsiveisė Kanadoje, kai kurios rūšys yra patekusios į invazinių augalų sąrašus. Pavyzdžiui, nendrinis dryžutis, vaistinė česnakūnė, paprastasis šaltekšnis, ankstyvasis šalpusnis, daržinė pienė.
A. Šaulys sako, kad augalų tapimas invazinėmis rūšimis – tai per tūkstantmečius vykstantis procesas.
„Čia, Lietuvoje, jie turi ir natūralių priešų, ir kažkokių gyvūnų, kurie jais minta, galų gale ligų. Todėl vietinių augalų paplitimas yra natūraliai reguliuojamas. O svetimų augalų nepažįsta nei vabzdžiai, nei gyvūnai, kurie minta žole, nei ligos. Tad pas mus natūraliai augantys augalai Kanadoje pradeda visai kitaip augti ir tampa invaziniais“, - sako A. Šaulys.
Todėl ankstyvasis šalpusnis, kuris dirvožemiui nereiklus ir auga drėgnose vietose, sudaro konkurenciją kultūriniams augalams, nes gali išsklaidyti ir sudaiginti sėklas anksčiau nei daugelis vietinių augalų, tai trikdo natūralias augalų bendrijas ir mažina vietinių rūšių skaičių.
„Lietuvoje daržinė pienė yra piktžolė, nors gurmanai jos jaunus lapus ir ūglius vertina dėl jų sudėtyje esančių vertingų baltymų, riebalų ir angliavandenių. Kanadoje didžiausią žalą daržinė pienė daro žemės ūkio kultūroms: jos plintančios sėklos yra mozaikos ir dėmėtojo vytulio virusų bei parazitinių grybų sukeliančių salotų miltligę pernešėjos“, - teigia A. Šaulys.