Pupinio grūdinuko pažeistos pupos.
Algirdo MUSNECKIO nuotr.

Stasys GLIAUDYS
Klimato šiltėjimą rodo visa eilė ženklų: ledynų tirpimo sparta, tarp metų laikų nyksta griežtos ribos, žiema sumenko, užtat, ruduo vis labiau plečia savo veiklą ir t. t.
Atšilimo liudytojais tampa ir gyvūnai – imigrantai iš šiltesnių kraštų, Pietų ir Vidurio Europos. Gojalinėmis sraigėmis, spalvotais jų nameliais, galėjome gėrėtis tik Palangos parke, nes prie jūros žiema minkštesnė. Dabar jų gausu mūsų soduose, parkuose. Kai kur net per daug, nes jos minta krūmų, medžių lapais.
Prancūziškos vapsvos bendruomenė rasta įsikūrusi Kurtuvėnų regioniniame parke. Prancūzijoje šilta, todėl šių vapsvų koriai kabo atviri, arti žemės.
Gudobelinis baltukas iš Pietų retai užskrisdavo, dabar jau čia jokia naujiena. Nyksta šiauriniai drugiai. Aptiktos kalninės cikados.

Pasiekė net Šiaulius
Prieš trejetą metų Lietuvoje pasirodė ir spalvingi vapsvavoriai. Savo tinklus jie audžia pievų žolėse. Gaudo muses, skėriukus, žiogelius, kitus vabzdžius. Patiko šiluma ir vapsvavoriai gausiai paplito. Pasiekė net Šiaulius.
Spalio pradžioje radau Toločių apylinkėje vapsvavorį, įsikūrusį ant šulinio rankenos. Voratinklyje kabojo kelios maistui panaudotos musės. Kad geriau pažinčiau, parsinešiau į namus ir patalpinau į tam paruoštą stiklainį. Vapsvavoris jautėsi puikiai. Nuaudė tinklą ir laukė grobio.
Patekau į keblią padėtį. Orams atvėsus dingo musės. Raudonblakės netiko. Įmestą kamanę puolė žaibiškai, bet tuoj pat atšoko. Geras ženklas. Tik neaišku, kaip šie vorai laisvėje elgiasi su naminėmis bitėmis.
Pagelbėjo daržo pupos. Laikant šiltame kambaryje iš jų ėmė lįsti tamsiai pilki, smulkūs vabaliukai. Pupos buvo užsikrėtusios pupiniu grūdinuku – sušilus dalis jų pamanė, kad jau pavasaris, ir ėmė veržtis į lauką, palikdamos pupoje apvalę skylutę. Jais ir maitinau, nors stambiam vorui grūdinukai per smulkūs, bet kito pasirinkimo nebuvo.

Rankomis neliesti
Po poros savaičių vapsvavorė nuaudė dailų kokoną, panašų į oro balioną, tik su anga viršuje. Sudėjo kiaušinėlius ir pritvirtino prie dangtelio apačios. Šį svarbiausią gyvenimo tikslą rūpestingai saugojo, nustojo maitintis. Prie jo ir užbaigė gyvenimą. Rūpintis jos vaikučiais teko man.
Vapsvavorė palyginti stambi, beveik keturių centimetrų dydžio. Galva ir krūtinė šviesiai pilka. Pilvelis išmargintas geltonomis ir juodomis, skersinėmis juostomis. Primena vapsvų spalvą ir atlieka atbaidymo paskirtį. Paukščiai vapsvų neliečia, išskyrus vapsvaėdį. Priekyje dvi tamsios akys ir rausvi čiupikliai. Tikra gražuolė.
Nebaikšti. Pasitiki savo panašumu į vapsvas. Išgąsdinta, ilgomis priekinėmis kojomis tampydama tinklą ima tankiai švytuoti.
Kaip elgtis aptikus? Rankomis neliesti. Įkandimas kiek skausmingas. Lieka ilgai negyjanti žaizdelė. Pasidomėti: kokia jų gausa, vietovė, kur kabo tinklai, kokios konstrukcijos, kokie vabzdžiai pakliuvę. Pabandyti įmesti į tinklą musę ir pasigėrėti šių vorų grožiu.

Pamanė, kad jau pavasaris ir išlindo.
Algirdo MUSNECKIO nuotr.

Pasiruošė dėti kiaušinėlius į pupų ankštis.
Algirdo MUSNECKIO nuotr.