Bulgaras iškepė tradicišką šventinį patiekalą – banitsa.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Septyni zuikiai vienu šūviu – tarptautinė vakarienė su septynių šalių tradiciniais patiekalais!
Sakoma, kad kelias į vyro širdį – per skrandį. Na, o kelias į tarpkultūrinę draugystę – per Šiaulių universiteto (ŠU) užsienio ir lietuvių studentų paruoštus gardžius ir kvapais viliojančius valgius. Japonija, Pietų Korėja, Graikija, Čekija, Bulgarija, Turkija ir Lietuva – štai toks asortimentas buvo paruoštas praėjusio ketvirtadienio tarptautinėje vakarienėje, kurią inicijavo ŠU studentų savanorių organizacija ESN ŠU.
Pietų Korėja – aštrūs ir saldūs patiekalai
„Šiaulių naujienos“ neatsispyrė tokiam viliojančiam pasiūlymui ir įkišo nosį į tarptautinę vakarienę. Mus, kaip ir kitus renginio dalyvius, pasitiko negirdėtos dainos, kvapų ir spalvų margumynas. Savo kelionę pradėjome nuo Pietų Korėjos – korėjiečiai mielai pasakojo apie savo tradicinius valgius. Šiai vakarienei jie paruošė bi-bim-bap, jeon ir korėjietiškų makaronų užkandėles.
Pirmiausia kalbėsime apie bi-bim-bap – negana to, kad pavadinimas užkietėjusio lietuvio ausiai skamba labai smagiai, bet ir pats patiekalas atrodo nuotaikingai. Šis tradicinis korėjietiškas valgis gaminamas iš ryžių, namul (Lietuvoje studentai panaudojo cukiniją), kitų daržovių (tai gali būti paprikos, morkos, ridikai), čili pipirų padažo, mėsos arba jūros gėrybių, kiaušinio, aliejaus, aštrių prieskonių ir jūros dumblių.
„Šis patiekalas – populiariausias Pietų Korėjoje, jį gaminamės nuolat. Tačiau šį kartą jis nėra originalus, nes jame nėra namul – tradicinės korėjietiškos daržovės, vietoj jos mes panaudojome cukiniją“, – pasakoja korėjietė.
Patiekalo gamyba trunka apie 30–40 minučių – daugiausiai laiko atima daržovių pjaustymas smulkiais gabalėliais. Kiekvieną ingredientą kepame atskirai, tačiau viską dalimis dedame į puodą ar didelę lėkštę – viduryje įtaisome jūros dumblius, kiaušinį, čili padažą.
Pasirodo, kad lietuvių studentai prašė korėjiečių pagaminti šį tą aštraus – azijiečiai taip ir padarė. Tiesa, tai buvo sušvelninta versija – kaip studentai iš Pietų Korėjo sakė, šis patiekalo variantas jiems nėra aštrus. Na, o lietuviams ragauti bi-bim-bap patiko – aštraus maisto mėgėjai pasmaguriavo iš peties, o švelnesnių skonių puoselėtojai vis tik atsisakė pakartotinai valgyti.
Kitas korėjiečių skanumynas – tai jeon, lietuviškai galime vadinti blynais, kurie daromi iš bulvių, mėsos arba žuvies. Korėjiečiai juos kepa per Padėkos dieną, prieš ar per Naujųjų metų šventę – tai tradicinis, šventinis patiekalas. Svarbiausia – jį ruošti ir valgyti kartu su šeima. Studentai juos padarė iš saldžių bulvių, miltų, kiaušinių ir žiupsnio druskos. Gamybos procesas paprastas – sumakaluoji kiaušinius, druską ir miltus, supjaustytas bulves merki į tešlą ir čirškini keptuvėje.
Trečiasis korėjiečių tradicinės virtuvės šedevras – korėjietiški makaronai (vadinamieji „noodles“), sumaišyti su čili padažu ir papuošti šviežio agurko lazdele. Greitas, skanus ir kiek aštresnis užkandis.
Graikų virtuvė paviliojo daugelio širdį
Skrendame į Graikiją. Čia radome dar daugiau įdomybių – dakos, pita ir tikrų tikriausią graikišką tzatziki padažą. Graikų maistas pavilioja širdį lygiai taip pat, kaip ir jų šalis – jau po 15 minučių graikų stalas buvo tuščias!
Dakos užkandėlės puikiai dera ir lietuvių virtuvėje – jeigu norite išmėginti, čiupkite graikiškos trapios duonelės, feta sūrio, kaparių, alyvuogių aliejaus, džiovintų papajų, druskos ir pomidorų. Sūrį ir pomidorus sumulkiname, duoneles perpjauname pusiau. Ant duonelės dedame pomidorus, ant viršaus sūrį, apšlakstome alyvuogių aliejumi, užberiame papajų ir uždedame kaparių – vualia!
„Patiekalas yra kilęs iš Kretos salos, bet visi graikai valgo ir labai mėgsta šį užkandį“, – per renginį pasakojo graikų studentai.
Pita – tai graikiška duona, kurią graikai siūlė valgyti su graikišku tzatziki padažu. Šis padažas labai populiarus Graikijoje – su juo valgoma ne tik pita, bet ir mėsos patiekalai, keptos bulvytės ir t. t. Padažas gaminamas iš graikiško jogurto, smulkinto česnako, agurkų ir šlakelio alyvuogių aliejaus.
Lietuviams, pratusiems prie majonezinio česnakinio padažo, šis graikiškas variantas pasirodė ne ką blogesnis – renginyje dalyvavę žmonės gyrė ir padažą, ir pitą, ir graikiškus užkandžius.
Trumpas vizitas Bulgarijoje
Vienas studentas iš Bulgarijos – vienas patiekalas iš Bulgarijos. Tai banitsa – lietuviškai jį vadinčiau sluoksniuotu ir nesaldžiu sūrio pyragu arba „lazanija“. Bulgaras pasakoja, kad šį tradicinį jo šalies valgį pasigaminti nėra sunku – tereikia lydyto sūrio, kiaušinių plakinio ir sluoksniuotos tešlos bei žiupsnelio druskos. Į skardą reikia dėti vieną sluoksnį tešlos, tada užpilti kiaušinių plakinio ir užberti sūrį, tada vėl tešla, kiaušinių plakinys ir sūris. Daromi 3–4 sluoksniai, viršutinis užbaigiamas kiaušinio plakiniu. Bulgariškas pyragas kepamas orkaitėje.
„Tai mūsų šventinis patiekalas – jį ruošiame per naujuosius metus. Tada į banitsa vidų dedame ir laimę nešančius pakabukus arba linkėjimus. Banista galima valgyti tiek karštą, tiek šaltą“, – pasakojo bulgaras.
Čekiški „cepelinai“ ir keptas viščiukas
Visus tikrai nustebino merginos iš Čekijos – jos paruošė įdarytą viščiuką, virtas bulves, svogūnų padažą, troškintus kopūstus ir čekiškus kukulius, kuriuos lietuviai tuoj pat pavadino cepelinais.
„Tradiciškai mes kepame įdarytą žąsį, tačiau šiam vakarui iškepėme viščiuką. Čekai per šv. Martyno dieną visada kepą obuoliais, svogūnais, cinamonu ir mairūnu įdarytą žąsį“, – pasakojo čekės.
Čekiškas stalas tikrai panašus į lietuvių – sotus ir bulvinis. Merginos iš Čekijos renginio dalyviams siūlė ragauti keptą įdarytą viščiuką su virtomis bulvėmis ir kepintų svogūnų padažu, o bulvių kukulius patiekė su troškintais kopūstais.
Kaip čekės pasakojo, jos naudojo šviežią kopūstą, kurį smulkiai supjaustė ir sudėjo į verdantį vandenį. Kai kopūstas išvirė, jį sumaišė su žiupsniu druskos, cukraus, šlakeliu acto bei kepintais svogūnais.
Na, o čekiški bulviniai kukuliai netgi labai lietuviški – sutrintos virtos bulvės sumaišytos su miltais ir kiaušiniu, kukulių įdaras – rūkyta kiauliena. Šiek tiek kitokie „cepelinai“ patraukė ne tik lietuvių dėmesį, bet ir kitų užsieniečių – jų greitai nebeliko.
Sušių šalis be sušių
Lietuviai dievina japoniškus sušius, tačiau studentai iš Japonijos šį kartą jų neparuošė. Kodėl? Nusprendė parodyti Japoniją kitaip – juk ten yra daugiau tradicinių patiekalų, ne tik sušis!
Studentai iš Japonijos sakė, kad beveik visus ingredientus rado Lietuvoje, jie čia atsivežė tik sakės ir japoniškų kubelių.
Pirmiausia sužinome apie onigiri – nedidelius ryžių „kotletus“. Onigiri valgo didžioji dalis japonų – tai populiarus ir kasdieniškas maistas. Ruošimo darbai – išverdame ryžius, tada į juos pilame sojos padažo, japonišką kubelį, viską išmaišome ir kepame keptuvėje. Tiesą pasakius, onigiri atrodo kaip mažyčiai šviesūs pyragaičiai ir nepaklausęs iš pirmo žvilgsnio nesuprasi iš ko jie padaryti.
Niku-jaga – tai kitas japonų valgis. Atrodo kaip sriuba, bet iš tiesų tai mėsos patiekalas su bulvėmis ir svogūnais, virtais sojos padaže. Japonai šiam patiekalui taipogi naudoja japonišką kubelį, šlakelį sakės.
Japonų stalas sulaukė didžiulio dėmesio – matyt, tolimiausia šalis labiausiai domina. Korėjiečiai neslėpė, kad jiems japonų valgiai patiko labiausiai – ir panašu į korėjiečių patiekalus, ir skiriasi nuo jų virtuvės. Patys japonai labiausiai gyrė graikiškus užkandžius.
Turkiški saldumynai
Didžiausią glėbį vilčių turėjau Turkijai, tačiau šį kartą tarptautinėje vakarienėje (renginys tradiciškai vykstą kiekvieną pusmetį) turkai pasirodė santūriai. Studentai minėjo, kad po paskaitų nespėjo paruošti labai išvaizdžių ir unikalių turkiškų patiekalų, tačiau susirinkusius vaišino turkiškais saldumynais, jogurtu ir keptais mėsos kotletukais.
Turkiški gardėsiai, vadinami lukumu – tai tikras, tradiciškas, turkiškas skanumynas, kurį pamilsta kiekvienas jo ragavęs! Šie gardėsiai – tai želė gabalėliai, pagardinti mastikos, citrinų arba rožių vandeniu ir apibarstyti cukraus pudra.
O kaip lietuvių stalas?
Apie lietuviškas virtuvės tradicijas pasakoti daug nereikia – visi žinome, visi mylime savo cepelinus, kugelį ir šaltibarščius. Pastarasis patiekalas ir buvo patiektas tarptautinėje vakarienėje. Užsienio studentai stebėjosi rožine ir dar šalta sriuba, kai kuriems ji priminė salotas. Taip pat susirinkusieji išbandė savo skonio receptorius ragaudami sūrį su medumi – daugeliui tai buvo pirmas kartas, bet tikriausiai ir ne paskutinis. Svečiai grukšnojo lietuvišką žolelių arbatą, o prie karšto gėrimo lietuviai parūpino keksiukų – galbūt tai ir nėra tradiciškas lietuviškas skanėstas, bet šmaikštūs ir spalvoti keksiukai dingo per kelias minutes!
Studentai iš Pietų Korėjos pagamino bi-bim-bap, jeon ir korėjietiškų makaronų užkandėles.\
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Graikiški užkandžiai dakos išnyko greitai – daugeliui jie labai patiko.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Turkiškas skanumynas, kurį pamilsta kiekvienas jo ragavęs!
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Merginos iš Čekijos nustebino visus susirinkusius – vaišino keptu viščiuku ir čekiškais „cepelinais“.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Japonai nusprendė parodyti Japoniją kitaip – juk ten yra daugiau tradicinių patiekalų, ne tik sušis!
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Lietuviškas stalas su šaltibarščiais, virtomis bulvėmis, sūriu ir medumi, žolelių arbata ir spalvotais keksiukais.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
